Medicinos centro „Helona“ sporto medicinos gydytojas Mantas Ambraška pasakoja apie užsispyrimo reikalaujančią sporto šaką – važiavimą dviračiu.
„Visi neva lengvi svorio mažinimo būdai yra pasmerkti nesėkmei, nes paprastą kelią pasirinkęs žmogus galiausiai supranta, kad tai reikalauja nemažai pastangų ir galiausiai pradeda ieškoti alternatyvų arba apskritai atsisako pradinio lieknėjimo tikslo“, – pasakoja medikas, pabrėžiantis, kad nusprendus surizikuoti ir turint motyvacijos, norint išmėginti savo užsispyrimą dviratis yra geras įrankis svorio metimui.
Savaitės tikslas: 1000 kcal deficitas
Gydytojo teigimu, norint sureguliuoti savo svorio ir pasiekti pageidaujamą KMI, vieniems reikia galvoti apie mitybą, kitiems apie fizinį krūvį, tretiems apie abiejų veiksnių koregavimą.
Pradėjus sportuoti padidinti suvartojamo maisto kiekio nereikia, nes šiuo atveju tikslas yra numesti svorio, o ne jį išlaikyti. Jei žmogus yra priklausomas nuo maisto arba tiesiog jaučia didžiulį valgymo malonumą ir nenori sumažinti suvartojamo maisto kiekio, sportuoti reikia tiek, kad per savaitę susidarytų 1000 kcal deficitas.
„Tokiu būdu per savaitę turėtų nukristi apie vieną kilogramą. Tačiau norint užsiimti tokia matematika, reikia žinoti, per kiek laiko ir kokiu intensyvumu važiuojant, sudeginamas toks energijos kiekis. Šiais klausimais gali padėti treneriai, kineziterapeutai ar sporto medicinos gydytojai“, – sako M. Ambraška.
Pradedantys važinėti dviračiu dažnai neturi treniruočių plano ir rezultatų mėgina siekti chaotiškai ar neadekvačiai, nepasverdami organizmo galimybių. „Tokiais atvejais gali atsirasti nepageidaujami širdies veiklos pakitimai. Dažniausiai nukenčiančios judėjimo ir atramos sistemos vietos yra kelių sąnariai ir nugaros juosmeninė dalis“, – teigia sporto medicinos gydytojas.
Prevencinės pradedančių dviratininkų klaidų vengimo priemonės:
– dviračio balnelio ir vairo aukščių ir atstumų sureguliavimas bei taisyklingas pedalų padėties arba kojų ant pedalų laikymo pozicijos parinkimas;
– mynimo įpročiai: paaugliams ir menko fizinio pasiruošimo žmonėms nerekomenduojama naudoti aukštų bėgių, reikalaujančių daug kojų jėgos, jiems siūloma pasirinkti lengvesnius bėgius ir minti dažniau, o ne stipriau;
– pasirinkti tinkamą mynimo intensyvumą: minti turi būti ne per lengva, nes tokiu atveju fizinio krūvio efektyvumas tampa abejotinu, o kai visuomet sportuojama maksimaliomis pastangomis, galima pažeisti širdies raumenį, nes jį, kaip ir bet kurį kitą raumenį, treniruoti reikia palaipsniui;
treniruočių plano nebuvimas: sportuojant planingai ir tikslų siekiant palaipsniui, svorio metimas išeis į naudą ir nesukels kitų sveikatos problemų.
Svarbiausias drabužis – šalmas
Neleidžianti kūnui kvėpuoti ir smarkų prakaitavimą skatinanti apranga nėra gerai. M. Ambraška pastebi, kad merginų tarpe vis dar atsiranda tokių, kurios sportuodamos net apsivynioja maistine plėvele, taip neva skatindamos didesnį prakaitavimą! „Prakaitas yra būdas kūnui aušintis. Įvairūs drastiški kūno skysčių praradimo būdai yra tik kelias dehidratacijos link, bet ne ilgalaikis poveikis svorio reguliavimui. Pagrindinis sportavimo dviračiu atributas yra šalmas“, – teigia sporto medicinos gydytojas.
Maistas neturi kelti diskomforto sportuojant
Laiko tarpas nuo valgio iki treniruotės kiekvienam yra individualus. „Gali svyruoti nuo 3-4 valandų iki to, kad valgymas minant pedalus nesukelia jokių nepatogumų. Reikia prisiminti, kad mėsa ir riebus maistas virškinamas apie 3 val., krakmolingi, miltiniai patiekalai – trumpiau, o vaisiai – iki valandos. Greičiausiai organizmas pasiima saldumynus ir kitus aukšto glikeminio indekso produktus, kurie, beje, yra ir patys pavojingiausi svorį metantiems žmonėms“, pasakoja medikas.
M. Ambraška primena, kad verta pagalvoti, ar svorį metančiam žmogui prieš treniruotę reikėtų valgyti. Sporto medicinos gydytojas rekomenduoja treniruotes planuoti taip, kad jos nesukeltų papildomų rūpesčių ir nereikėtų smarkiai keisti įprasto valgymo laiko.