Neperskaitė ženklo

Skęstantįjį jūroje pastebėjo gelbėjimo stotyje dirbantys gelbėtojai, kurie operatyviai, per tris minutes, sureagavo į įvykį. Baltarusis buvo pradėtas gaivinti dar beplaukiant į krantą – motorinėje valtyje. Sausumoje gelbėtojus pasitiko pliaže poilsiaujančių atostogautojų plojimai, kuriais buvo išreikšta padėka už išgelbėtą gyvybę.

Pasirodo, Baltarusijos piliečiui nuplaukus kiek toliau nuo kranto, sustreikavo pastarojo sveikata: sutriko širdies darbas, koją sutraukė mėšlungis. Spėjama, kad skęstantysis prieš lipdamas į jūrą neperskaitė ir įspėjamojo ženklo apie jūroje galinčias pasitaikyti pavojingas duobes. Ženklas buvo pateiktas tik lietuvių kalba.

Išgelbėtasis nuoširdžiai džiaugėsi operatyviai besidarbuojančiais Palangos gelbėtojais ir nusprendė atsidėkoti už išgelbėtą gyvybę saldainiais bei putojančiu gėrimu – juos paplūdimio sargams padovanojo tą patį vakarą, po to kai buvo atgaivintas. Išgelbėta vyro gyvybe džiaugėsi ir žmona, pravirkusi laimės ašaromis.

Papildys užrašais

Nors gelbėtojai savo darbą atliko kokybiškai, bet atostogos Baltarusijos piliečiui galėjo pakrypti kita linkme, jei tik įspėjamasis pranešimas apie jūroje esančias pavojingas duobes būtų buvęs pateiktas ne vien lietuvių kalba?

Palangos gelbėjimo stoties viršininkas Jonas Pirožnikas „Vakarinei Palangai“ sakė, kad jau šiomis dienomis ketinama pakeisti įspėjamuosius ženklus paplūdimyje – jie bus pateikiami lietuvių, anglų bei rusų kalbomis. „Manau, jog nelaimei negalėjo turėti įtakos tai, jog informacija apie duobes buvo pateikta vien lietuvių kalba. Juo labiau turint galvoje tai, kad skęstantysis buvo nuplaukęs kiek toliau nuo įspėjamojo ženklo“, - teigė J. Pirožnikas. Vis dėlto gelbėtojų vadas sako nemanantis, jog Palangos paplūdimyje per mažai informacijos užsienio kalba. „Juk nuvykę į Turkiją nė su žiburiu nerastumėte užrašų lietuvių kalba. Tai kodėl gi viso šito turėtų būti reikalaujama ir iš mūsų?“ - klausė stoties viršininkas.

J. Pirožnikas laikraščiui sakė, kad stenduose paplūdimyje pateikiama informacija rūpinasi Palangos gelbėjimo stotis, o juos prižiūri kartu su UAB „Palangos komunalinis ūkis“.

Paniekintume gimtąją kalbą?

„Palangos komunalinis ūkis“ ne tik prižiūri gelbėtojų informacinius pranešimus, bet ir yra atsakingas už visas kitas nuorodas mieste. Kaip atkreipė laikraščio dėmesį bendrovės direktorius Konstantinas Skierus, gatvių pavadinimai, nuorodos į pliažus yra pateikiamos vien tik lietuvių kalba. „Ji apskritai yra vienintelė, kurią pripažįstu, juk tai – mūsų gimtoji, valstybinė kalba. Saugau, gerbiu ir puoselėju ją. Kodėl turėtume pateikti informaciją ir kitomis kalbomis? Tai – jau pačių užsienio turistų problema. Lietuvaičiams, nuvykusiems į kitas šalis, informacija taip pat nėra pateikiama mūsų gimtąja kalba, tad kodėl mes taip turėtume aukotis ir niekinti lietuvišką šneką?“ - svarstė K. Skierus.

Vyras teigė nuoširdžiai negalintis suprasti net ir angliškų kultūrinių erdvių pavadinimų, nei kitų užrašų, Palangoje pateikiamų užsienio kalbomis. Pašnekovo nuomone, mūsų tautiečiai, nuolaidžiaudami poilsiautojams iš užsienio, esą pamiršta, jog pagrindiniame šalies įstatyme – Konstitucijoje – įtvirtinta valstybinė kalba yra lietuvių. K. Skierus taip pat įžvelgė tai, jog Baltarusijos piliečio skendimas – elementari bendrųjų elgesio paplūdimyje taisyklių nesilaikymo problema. Ir tai, pasak jo, nepriklausė nuo to, kokia kalba tos taisyklės pateikiamos.

Atsakingi gelbėtojai?

Visai kitokios nuomonės yra Palangos turizmo informacijos centro (TIC) vadybininkas Mindaugas Siurblys, įsitikinęs, kad bent jau įspėjamieji ženklai kurorte turėtų būti skelbiami keliomis dažniausiai vartojamomis užsienio kalbomis. Tiesa, TIC‘e turistai gali rasti leidinių ar lankstinukų net devyniomis kalbomis: anglų, rusų, vokiečių, lenkų, latvių, estų, suomių, italų, prancūzų. „Tačiau tai viso labo tik informaciniai leidiniai, nieko bendra neturintys su įspėjamąja informacija“, - pabrėžė M. Siurblys.

Kurorto kavinėse valgiaraščiuose ir iškabose dažniausiai figūruoja trys kalbos: lietuvių, rusų ir anglų. Laikraščio šnekintas kavinės „Lietuvos rytas“ savininkas Audronius Macius sakė esąs įsitikinęs, kad norėdama pritraukti kuo daugiau poilsiautojų Palanga turinti būti atviresnė informacijos pateikimo įvairiomis kalbomis atžvilgiu. „Ši problema mūsų kurorte pamatyta per vėlai – tik tuomet, kai įvyko nelaimė. Apie tai reikėjo pagalvoti anksčiau. Pasirūpinti, jog svarbi įspėjamoji informacija būtų pateikta ir užsienio kalbomis, ne vien lietuvių, vienareikšmiškai yra gelbėtojų prerogatyva“, - sakė A. Macius.

Nevienareikšmė situacija

Kavinės-viešbučio „Vandenis“ muzikinio klubo meno vadovas Romas Kisielis teigė, jog įstaigoje pateikiamas valgiaraštis trimis kalbomis – lietuvių, anglų, rusų.

„O apskritai, mano manymu, informacijos kitomis kalbomis yra netgi pernelyg daug ir tikrai pakanka, - mintimis dalijosi laikraščio pašnekovas. - Manyčiau, jog Palanga, o kartu ir visa Lietuva, elgiasi kiek dviprasmiškai rusakalbių poilsiautojų atžvilgiu: arba rusaičiams pataikaujama, sudarant jiems visas sąlygas bendrauti rusų kalba, arba jie peikiami, jog pernelyg intensyviai atakuoja kurortą.

Pasak R. Kisielio, jei vasarotojas nepastebėjo įspėjamojo informacinio ženklo, kad ir lietuvių kalba, tai esą jo paties problema. „Juk būtų užtekę vien jau pastebėti perspėjimą, kuris ragino būti atsargiems jūroje dėl susidariusių duobių, galbūt jį paprašyti kieno nors išversti“, - svarstė laikraščio pašnekovas.