Pasekmės – lūžę kaulai, „nutarkuoti“ veidai ir ilgas bei skausmingas gydymas.
Vabzdžių dovanėlė – viso kūno išbėrimas ar besivystantis anafilaksinis šokas
Karščiai – tikras rojus vapsvoms ir širšėms, kurių Palangoje netrūksta. Jos skraido visur – paplūdimyje, parke, lauko kavinėse. Norint išvengti jų įkandimų, dažnai tereikia dėmesingumo, tačiau medikai, į kuriuos kreipiasi sugelti poilsiautojai, apgailestaudami konstatuoja, kad žmonės patys sau prisidaro bėdų, kadangi patys privilioja vabzdžius – į pajūrį nešasi saldžius gėrimus, palieka juos atidarytus, po to geria nepastebėję, kad juose plaukioja širšė ar bitė, o ši gelia į burną, į lūpą. Tas pats su vaisiais – jie paliekami nepridengti, nepasižiūrima, kad ant jų sėdi vabzdys, ir kandama.
Pasak Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamento vidaus ligų gydytojos bei anesteziologės-reanimatologės Laimutės Ežerinskienės, vieni pacientai į ligoninę atvyksta tik dėl vietinių reakcijų: audiniai aplink įgėlimo vietą paraudę, sutinę, labai skausmingi, neretai tinimas plinta toliau. Kitiems jau pasireiškia viso kūno išbėrimas, t. y. išsivysto dilgėlinė, gerokai bloginanti savijautą, nes niežti visą kūną. Tretiems alerginės reakcijos tokios audringos, kad žmonės atvažiuoja sutinusiomis lūpomis ir liežuviu, apsunkusiu kvėpavimu ar net nukritusiu kraujospūdžiu. Tai požymiai, kad vystosi anafilaksinis šokas, kuris gali baigtis ir mirtimi.
„Tokius ligonius pasiliekame bent iki paros stebėjimui, nes 24 valandų bėgyje anafilaksinis šokas gali pasikartoti. Jiems lašinami skysčiai, leidžiami antihistamininiai preparatai. Paprastai tokios reakcijos būna nuo širšių, vapsvų ir bičių įgėlimų. Mašalų įkandimai sukelia labiau vietines reakcijas, o bėrimai ir sisteminė reakcija – labiau širšių, vapsvų ir bičių darbas. Apie pastarųjų įgėlimų pavojų daug kalbama, todėl žmonės jau bijo galimų pasekmių ir dažnai kreipiasi nelaukdami blogiausio. Vieni tikina, kad jiems buvo įgėlusi širšė ir anksčiau, bet nieko bloga nebuvo, todėl stebisi netikėta reakcija, kiti patys pasako, kad yra jautrūs įgėlimams, tačiau vaistų nesinešioja, nors vaistinėje galima nusipirkti jau paruoštą švirkštuką su adrenalinu. Net jei nesivysto anafilaksinis šokas, adrenalinas sustabdo nemalonios alerginės reakcijos plitimą.
Poilsiautojai dažnai susižaloja tiesiog jūroje
Ligoninės chirurgas Stasys Anužis nerimauja dėl kur kas rimtesnių atsipalaidavusių poilsiautojų elgesio pasekmių. Vasaros metu ligoninė kasdien sulaukia apie 20-30 traumas patyrusių pacientų.
„Žmonės nei patys saugojasi, nei savo vaikus saugo, todėl turime ir nemažai traumuotų vaikų. Tėvai jų neprižiūri, tiesiog užmiršta juos. Pas mus patenka net vos metukų sulaukę vaikai. Dažniausios vaikų traumos – sumušimai, žaizdos, galvos sutrenkimai, o šiemet labai nemažai pasitaikė rankų ir kojų lūžių. Dažniausiai vaikai krenta nuo atrakcionų – nuo batutų, kitų sportinių atrakcionų, kuriais galima karstytis. Mat neretai tėvai juos palieka vyresniems broliams ar seserims, patys mėgaudamiesi savo malonumais ir džiaugdamiesi, kad vaikai nekvaršina galvos, o šie nesusitvarko su situacija. Po to tenka į ligoninę vykti su greitąja“, - pasakojo medikas.
Suaugusieji taip pat traumuojami įvairiuose atrakcionuose – pavyzdžiui, neapskaičiuoja smūgio į kriaušę ir pan., tačiau šios traumos nėra tokios dažnos kaip patirtos jūroje. Jūros dugnas, ypač po audrų, nelygus, o žmonės, užuot bridę į jūrą lėtai ir atsargiai, lekia įsibėgėję, todėl pakliūna į duobes ir geriausiu atveju pasitempia galūnes, blogiausiu – lūžta kulkšnis ar trūksta kelio raiščiai.
Dviratininkų traumos – lūžiai ir skaudžiai „nutarkuoti“ veidai
„Šiemet labai daug dviratininkų traumų. Keliai pas mus geri, bet poilsiautojai pernelyg atsipalaiduoja ir laksto dideliais greičiais, todėl arba patys nesuvaldo dviračio, arba su kuo nors susiduria. Taigi dažniausias traumų kaltininkas – greitis. Blogiausia, kad dėl tėvų neatsargumo nukenčia ir vaikai, nes labai dažnai jie vežami specialiai dviračiui nepritaikytose kėdutėse. Nors dabar jų pasirinkimas tikrai didelis – yra kėdutės atskirai, yra dviračiai su kėdutėmis, specialūs vežimėliai vaikams, tačiau nežinau, kodėl tėvai jų nenaudoja – gal taupo, gal nepagalvoja apie pasekmes. Turime pakankamai negražių, sunkių traumų – ne vienas vaikas jau išvežtas į Klaipėdą su sulaužytomis čiurnomis, kai jo kojelė pakliūna tarp rėmo ir rato.
Būna pakankamai skaudžių traumų. Kai dviratininkas nevykusiai stabdo, lekia per vairą ir dažniausiai lūžta riešai, kulkšnis arba blauzdos kaulai. Taip pat netrūksta žaizdų – negražiai nusitarkuoja veidelius, o kartais ir visą kūną reikia plauti, valyti, bintuoti. Tokio sužeidimo gijimas – ilgas ir komplikuotas, gyja toks nubrozdinimas apie tris savaites, kiekvienas perrišimas – skausmingas, nuskausminti sudėtinga, žaizdos pūliuoja ir nieko negali padaryti, pagreitinti. Be to, lieka kosmetinės pasekmės. Kai jaunos, gražios mergaitės nusitarkuoja pusę veido, asfalto žymės taip ir lieka, jo juk neišvalysi. Atsiranda pigmentinės dėmės ir kiti negražūs dalykai“, - pasakojo S. Anužis.
Kadangi traumos susijusios su aktyvia veikla, jas patiriančių žmonių amžius – jaunas ir vidutinis. Po sveikatos apsaugos reformos panaikinus chirurgijos skyrių, Palangoje suteikiama tik pirmoji pagalba – pacientas „susiūnamas“ ar „sugipsuojamas“. Tačiau vis tiek žmogus dažniausiai priverstas važiuoti namo – ką gi čia veiks su gipsu ar didele žaizda. Tiesa, yra ir tokių, kurie, atvykę su šeima, kenčia, kad nesugadintų atostogų namiškiams.
Padaugėjo sugyventinių sumuštų moterų
Medikas atkreipė dėmesį, kad dauguma traumas patyrusių žmonių būna neblaivūs. Išgėrę žmonės sėda ir ant dviračio, ir savo vaikus vežioja, ir jūroje maudosi.
„Štai ir vakar atvežė dviračio sužalotą vaiką – tėvas buvo su geru kvapu. Didžiausias atostogų pavojus tas, kad smegenys per daug atsipalaiduoja ir žmonės prisidaro sau bėdų nesisaugodami. mano patarimas būtų vis dėlto per daug neatsipalaiduoti, nepamiršti, kad egzistuoja namiškiai ir vaikai, bei saikingai vartoti alkoholį. Protas reikalingas ir per atostogas. Juk lūžio atveju ne tik atostogos sugadintos. Mėnesį laiko kaulas būna gipse, dar mėnesio prireikia reabilitacijai, taigi žmogus būna išimtas iš darbinės veiklos, o kartais ir iš šeimos gyvenimo iki dviejų mėnesių“, - svarstė pašnekovas.
L. Ežerenskienę nustebino šiemet atsiradusi tendencija, kad pasitaiko pakankamai nemažai artimų žmonių sumuštų pacientų. „Nesupratu kodėl šiemet padaugėjo tokių atvejų – gal žmonių agresyvumas padidėjo. Vyrauja savo vyrų ar sugyventinių sumuštos moterys“, - teigė pašnekovė.
Merginai viso kūno odą nudegino paspirtas butelis su skysčiu
Pacientų, su kuriais susiduria Palangos medikai, geografija labai plati – be lietuvių, kreipiasi labai daug atvykėlių iš Rusijos ir Baltarusijos. Pasak L. Ežerinskienės, rusų padaugėja antroje rugpjūčio pusėje ir rugsėjį. Dažniausiai tai poilsiauti paliktos močiutės su vaikais. „Būna visokių kuriozų. Neseniai į mus kreipėsi moteris iš Maskvos, kuri važiuodama traukiniu nukrito nuo gulto. Jai lūžo dubuo. Dvi dienas dar bandė kentėti skausmus, tačiau daugiau nebeištvėrė. Ją teko vežti į Klaipėdą“, - prisiminė medikė.
Tačiau bene labiausiai jai įsiminė 20-metei merginai nutikusi nelaimė, kuri apsitaškė neaiškios kilmės skysčiu. „Ji sakė, kad paspyrė kažkokį plastmasinį buteliuką su skysčiu, jis kažkaip ištiško jai ant viso kūno – ant rankų, kojų, krūtinės. Bežiūrint dėmės ėmė plėstis. Turbūt tai buvo kažkoks šarmas, kuris taip nudegino. Labai liūdnas atvejis – ir gydymas ilgas, ir pasekmės skaudžios“, - apgailestavo L. Ežerinskienė.
