Netoli Palangos tilto savo jėgas išbandyti Baltijos jūroje kviečiantis irklenčių instruktorius Rokas Bakstys pasakoja, kad kai pagaliau pavyksta pasikinkyti pirmą bangą, šis vandens sportas tampa didžiausiu pomėgiu. Vaikinas juokiasi, kad daugiausia poilsiautojų pas jį ateina, kai jūra būna lygi, tačiau nors tai verslui ir nepadeda, pats laukia kuo didesnių bangų.
„Kolega sakė, kad ši vasara buvo pati nedėkingiausia per visus 6 metus, kai jis užsiima šiuo verslu. Šiais metais buvo gal tik viena-dvi dienos, kai jūra buvo rami, lygi. Bet aš tikiuosi, kad laikui bėgant vis daugiau lietuvių susidomės šiuo sportu, pamatys, kad tai nėra sunku“, – sako jis.
Irklentininkas teigia, kad Baltijos jūra tokiam sportui yra itin tinkama – nėra jokių rifų, o jei pasitaiko koks akmuo – jis puikiai matomas, gelbėtojai juos yra sužymėję.
Pačios irklentės yra gerokai didesnės už banglentes, jos būna pripučiamos, irkluojant naudojamas vienas irklas. Iš penkių poilsiautojams išsinuomoti Roko siūlomų lentų trys yra pritaikytos čiuožti bangomis, dvi – tiesiog plaukioti. Pastarosios storesnės, tinka sunkesniems žmonėms, iki 140 kg.
Grumtynės su bangomis
Besibaiminančius, kad teks plaukti gilyn į jūrą, Rokas ramina – lenta pririšama prie kojos, tad įkritus į vandenį ji toli nenuplauks. Be to, instruktorius teigia, kad nebūtina mokėti net plaukti: „Aš pats plaukiu užsidėjęs gelbėjimosi liemenę. Būnant su ja, kai tu esi ant vandens paviršiaus, bangos tave gali nunešti tik į krantą. Todėl aš nesuprantu, kodėl, kai jūra būna banguota, klientų atsiranda tik vienas kitas – juk tai nėra pavojinga. O ir kristi į vandenį tikrai neskauda – liemenė iškart iškelia, ir tu sau plūduriuoji, tai irgi malonu.“
Jis pasakoja, kad Palangoje, be jų atrakcijos, yra ir kitų vandens pramogų: siūloma pasivažinėti vandens motociklais, pačiuožinėti ant įvairių pripučiamų priemonių ar išbandyti vandenlenčių sportą. „Bet ten jau yra žmogaus įsikišimas, o čia veikia tik gamtos jėga, kurią tu pats susigeneruoji – tai visai kitas jausmas. Jo nepapasakosi, čia tas pats, kaip apibūdinti spalvą, – tai neįmanoma. Apima toks tyras džiaugsmas, jautiesi dėkingas už tai. Išlipi į krantą su tokiomis geromis emocijomis, nors fiziškai pavargęs, bet atsigavęs ir laimingas iki ausų“, – kalba vaikinas.
„Žinoma, banguotoje jūroje ant irklentės atsistoti pirmą kartą sunku – kiekvienam garantuotos ilgos maudynės, bet bandyti tikrai verta. Jei jau kelias sekundes pastovi, paragauji tikro malonumo. Svarbiausia – atsipalaiduoti, nes dažniausiai naujokai, stodamiesi net ir ant mažų bangelių, įtempia visus raumenis, ir kai lenta pasvyra, įsitempęs žmogus iškart krenta. O kai atsipalaiduoji, kartu su svyruojančia lenta pakyla tai viena, tai kita koja“, – pasakoja Rokas.
Anot jo, labiau įgudus jūros supimo plaukdamas ant irklentės net nebejauti, nesvarbu, ar stovėtum tiesiai, ar šonu. „Kai su irklente išplauki į jūrą, pajauti visišką ramybę, su savimi neturi jokių technologijų, esi visiškai vienas su savimi, tavo mintys išsivalo. Tai yra kaip meditacija, žiūri į jūrą, stebi, kokios bangos, lauki savo bangos, kurią bandysi sugauti“, – kalba instruktorius.
Maudynių neišvengia niekas
Rokas tikina, kad dar nebuvo tokio kliento, kuriam ši pramoga būtų nepatikusi ir jis nenorėtų to pakartoti. „Daug kas per visą valandą taip ir nesugeba atsistoti ant lentos arba atsistoja tik kelis kartus, prasikankina, būna, kad ir iš irklo sau per galvą trenkia – vis tiek visi patenkinti, visi laimingi“, – linksmai pasakoja jis.
Anot vaikino, pramoga susidomėję žmonės labai įvairūs – nuo jaunų iki vyresnio amžiaus, daugiausia ateina tokių, kurie irklentes nori pabandyti pirmą kartą, bet yra buvę ir tokių, kurie šį sportą jau išbandė ežeruose ar upėse. „Kartą pasirodė toks vaikinukas, sakė, yra plaukęs ežere, tai jam viskas atrodė lengva, norėjo išplaukti su kuprine ant pečių. Sakau – palauk, pasidėk tą kuprinę ir pirmiausia pasibandyk, juk ežere daug lengviau, ten gal tik vienas iš dešimties tenukrenta. Ir iš tiesų tam vaikinui teko nemažai pasimaudyti, kol apsiprato ant bangų, bet paskui jis ateidavo ir su manimi plaukiodavo kiekvieną dieną“, – prisimena Rokas.
Aktyvią vandens pramogą, kurios valanda kainuoja 10 eurų, pasirinkę poilsiautojai pirmiausia išklauso 5 min. instruktažą, per kurį instruktorius papasakoja, kaip reikia laikyti irklą, stovėti ir pan. „Papasakoju jiems dažniausias klaidas, kokias žmonės daro, o tada žiūriu, kaip jie tas pačias klaidas kartoja, – juokiasi irklentininkas. – Pavyzdžiui, jie negerai laiko irklą, traukia į save iš rankų, ne iš juosmens, netaupo jėgų, nes kai irkluoji iš rankų, naudoji mažus raumenis, o mažas raumuo silpnesnis negu nugaros arba juosmens raumuo, taip sunkiau plaukioti.
Kai instruktažą pravedi upėje ar ežere, žmones paleidi ir jie patys plaukia, o po pusantros valandos, kai jau praplaukia tą distanciją, pasiimi. Jūroje klientai paprastai vieną kurį nors dalyką daro gerai, o visus kitus blogai, viską užmiršta – čia ir bangos supa, ir pusiausvyrą reikia laikyti, prisideda kiti veiksniai, kurie ant kranto atrodė visai nesvarbūs.“
Vaikinas sako, kad smagu ne tik irkluoti – galima toliau nuplaukus tiesiog pasisupti ant bangų, pasižiūrėti į krantą iš jūros. „Ten tu gali žiūrėti į visas puses ir visur bus gražu. Štai mokiau savo mamą. Iš pradžių jai sunkiai sekėsi, bet paskui išplaukė už bangų, atsigulė ant lentos ir taip supdamasi pagulėjo. Grįžusi sako – visiškai atsipalaidavau ir supratau, kad bangos tiesiog siūbuoja ir toliau siūbuos, tad reikia tiesiog atsipalaiduoti, juk kai guli, tavęs nenumeta, vadinasi, atsistojus tereikia balansuoti“, – kalba instruktorius.
Susidomėjo ne iš karto
Pats Rokas šiuo sportu susidomėjo tik šiais metais, o prieš tai yra išbandęs, kaip sako, visas kitas lentas: banglentes, snieglentes, ilgalentes ir kt. „Visos patiko, bet nebuvo nė vienos tokios, kuri taip užkabintų. Žinoma, čiuožti banga gali ir su banglente, bet kol tu nusiiri tomis rieškučiomis kabindamas – su irklente žymiai paprasčiau, juk yra irklas“, – lygina jis.
Tiesa, pirmas bandymas Rokui nepaliko gero įspūdžio. „Pirmąkart irklentę pabandžiau prieš gerus dvejus metus Vankuveryje. Paplaukiojęs toje įlankoje pagalvojau – na, čia gal labiau pensininkų sportas. Man atrodo, kad ir ežere plaukioti nuobodu“, – atvirauja jis.
Tačiau dabar, kai įgudo skrosti jūros bangas, tik radęs laisvą minutę – nesvarbu, ar diena, ar vakaras, vaikinas stojasi ant irklentės. Per kelias valandas įveikia ir po keliolika kilometrų – tai atstoja pačią intensyviausią treniruotę.
