Palangos paplūdimio siurprizai: atsipalaidavimas pasiekė apogėjų

 (151)
Palangos paplūdimį nugulę poilsiautojai pamiršta ir savo, ir savo vaikų saugumą, o į raginimus neprarasti sveiko proto ir budrumo neretai reaguoja kaip į įsibrovimą į jų asmeninę erdvę.
Pajūrys
© M.Milinio nuotr.

Pametami daiktai, šunys, vaikai

Kaip DELFI pasakojo Palangos gelbėjimo stoties viršininkas Jonas Pirožnikas, gelbėjimo stotis tapusi tikru radinių biuru.

„Yra sąžiningų piliečių, kurie rastus daiktus atneša mums. Ko tik nebūna – raktai, dokumentai, banko kortelės, laikrodžiai, mobilieji telefonai. Visus šiuos daiktus mes atiduodame policijai. Sunku pasakyti, ar žmonės patys juos išmėto, ar vagys pasidarbuoja: ištraukia iš piniginės pinigus, o dokumentus ir banko korteles palieka. Žmonės pastaruoju metu labai stipriai atsipalaidavę, ne taip, kaip anksčiau, kai saugodami savo daiktus maudydavosi pakaitomis. Mes nuolat informuojame per garsiakalbį, kad nepasitikėtų bet kuriuo žmogumi, prigulusiu šalia, bet jie vis tiek „įkliūva“. Būna tokių atvejų, kai poilsiautojas paprašo šalia esančio žmogaus, pavyzdžiui, moters, pasaugoti daiktus, bet vos spėja iki jūros nueiti, atsisuka, nėra nei daiktų, nei saugotojo. Normalu, vieni į paplūdimį atvyksta ilsėtis, kiti – dirbti. Beje, pastarieji dirba labai profesionaliai, jų neįmanoma atskirti nuo paprastų poilsiautojų“, - pasakojo pašnekovas.

Gelbėtojų vadui bekalbant jam antrino ir gyvas radinys – jorkšyro terjero veislės šuniukas. Žmonės jį rado netoliese esančiame miškelyje ir atvedė gelbėtojams. Nors šuniukas elgėsi stoiškai, su visais mielai bendravo, noriai valgė ir gėrė, akivaizdu, kad savo šeimininkų ilgėjosi, o šie, kaip bebūtų keista, jo neieškojo. „Šiandien jau keturis kartus skelbėme per garsiakalbį, tačiau šeimininkai neatsirado“, - teigė J. Pirožnikas.

Taip pat vien per pusdienį teko skelbti apie keturis pasimetusius vaikus. Praėjusią dieną buvo pasimetę septyni mažamečiai. „Vakar tik po trijų valandų atsirado dvi netoli Palangos pasimetusios mergaitės – ketverių ir aštuonerių metukų. Ošupio taku jos nuėjo 6,5 km. Jei vaikai pasimeta paplūdimyje, jie visada eina palei jūrą – į vieną arba kitą pusę, paprastai – prie pat vandens. Vieni verkia, tačiau kiti gali eiti visiškai ramiai“, - aiškino pašnekovas.

Poilsiautojai drasko akis

J. Pirožnikas apgailestavo, kad kasmet gelbėtojams tenka susidurti su problemomis, kurias kelia nekultūringi poilsiautojai.

„Jei neturiu filmavimo kameros ant šalmo ir nefilmuoju, poilsiautojai būna labai grubūs ir agresyviai nusiteikę. Už pastabą, kad negalima jūroje plaukioti su pripučiamu čiužiniu arba pripučiamu ratu, be priežiūros palikti vaikų vandenyje, jie pasiruošę iškabinti akis. Esą kas tu toks, kad kišiesi į mano reikalus. Nesvarbu, kad bandome su jais diskutuoti, jog kai jų vaikas pradės skęsti, jie galės pasiguosti tik tuo, kad mato tai, bet nieko daugiau padaryti negalės. O taisyklės yra labai griežtos – vaikai be suaugusiųjų priežiūros vandenyje negali būti. Nori vaikas maudytis – imkite jį už rankos ir eikite kartu“, - teigė gelbėtojų vadas.

Poilsiautojai vis dar painioja vėliavų spalvas, nuo seno manydami, kad raudona vėliava reiškia, kad maudytis reikia atsargiai.

Palangos paplūdimio siurprizai: atsipalaidavimas pasiekė apogėjų
© DELFI (D.Lauručio nuotr.)

„Žmonės nežino, kad mums įstojus į Europos Sąjungą juodą vėliavą pakeitė raudona. Arba žmonės bando diskutuoti, kodėl iškelta maudytis draudžianti vėliava, kai nėra net 3 balų bangavimo. Tačiau ją keliame ne šiaip sau. Vadinasi, nustatėme, kad yra pavojingos srovės, kurios traukia į jūrą, ir pan. Taip pat raudoną vėliavą galime iškelti, jei yra smarkiai užterštas vanduo. Ji reiškia, kad maudytis griežtai draudžiama. Iš tiesų net braidžioti negalima. Aišku, jei žmonės neperlenkia lazdos, mes nevarome jų į krantą. Paraginame grįžti tik tuos, kurie nueina per toli ir rodo negerą pavyzdį.

Beje, kai iškelta raudona vėliava ir bangavimas viršija tris balus, gelbėtojai pagal darbo sutartį neturi teisės patys lįsti į jūrą. Tačiau mes lendame, nes žmogaus gyvybė mums yra svarbesnė už reglamentą“, - pasakojo ilgametis Palangos paplūdimio gelbėtojas.

Kokia bauda gresia už paplūdimio taisyklių pažeidimą

Pasak J. Pirožniko, daugiausiai problemų kelia girtaujantys, triukšmaujantys ir paplūdimyje garsiai muziką leidžiantys poilsiautojai.

„Būna, kad girti keliauja maudytis. Mes dar krante tokius pastebime ir pareikalaujame išeiti iš paplūdimio, tačiau šie neretai priešinasi, paleidžia į darbą kumščius. Jei žmonės nereaguoja į mūsų drausminimą, kviečiama policija. Pareigūnai dirba tikrai gerai – atvyksta praktiškai per penkias minutes. Kita vertus, ir tokių atvejų mažėja, situacija gerėja. Nors žmonės atsineša alkoholio į paplūdimį, jau negeria taip atvirai kaip prieš keletą metų. Anksčiau, būdavo, mus ignoruodavo, dabar jau slepia butelį arba įsuka į laikraštį, kad nesimatytų, kas geriama. Aišku, norėtųsi, kad baudos už viešosios tvarkos pažeidimus būtų padidintos. Dabar bauda už paplūdimio taisyklių pažeidimą – 10 Lt. Tai juk juokinga suma. Baudos turėtų prasidėti bent nuo 200 Lt. Juk mes nekviečiame pareigūnų dėl visiškų smulkmenų, pagalbos prašome tuomet, kai žmonės iš tiesų agresyvūs ir pavojingi. Ypač savaitgaliais daug darbo, net iš ryto tenka rasti smėlyje užkastų alkoholio padauginusių piliečių, o šalia jų – besimėtantys buteliai. Neretai tai tiesiog paaugliai, neapskaičiavę alkoholio dozės, galbūt netgi alkoholį maišę su narkotikais“, - tikino Palangos gelbėjimo stoties viršininkas.

Paklaustas, kaip elgiamasi su į paplūdimį šunis atsivedančiais poilsiautojais, pašnekovas tikino, kad gelbėtojai nėra „žvėrys“.

„Į paplūdimį su šunimis ateiti draudžiama. Iš tiesų jau ir neateinama taip dažnai, kaip anksčiau. Kita vertus, supratu ir tuos žmones, kurie atvyksta iš toliau su šeima ir šunimi, kuris iš esmės tapęs šeimos nariu. Pats turiu šuniuką. Taigi stengiamės, kad didelių šunų nevestų, bet jeigu yra mažiukas šuo, paprašome, kad tiesiog įkištų jį krepšį, iš paplūdimio nevarome. Buvo mintis įsteigti teritoriją poilsiautojams su šunimis, bet dėl higienos normų reikalavimų kol kas nepavyksta šios idėjos įgyvendinti. Dėl to šunys iš tiesų yra didelė problema“, - svarstė J. Pirožnikas.

Lėbaujama net iki aštuonių ryto

Nors Palangą pamėgę atvykėliai iš Rusijos ir Baltarusijos, sudarantys tikrai nemažą poilsiautojų dalį, Palangos policijos Viešosios policijos skyriaus viršininkas Gintautas Pocevičius patikino, kad daugiausiai problemų kelia vis dėlto lietuviai, o ne atvykėliai.

„Poilsiautojų antplūdis vasarą didžiulis, atsipalaidavimas – didelis, lėbavimas iki ryto – taip pat didelis. Tenka važiuoti į iškvietimus net šeštą ar aštuntą ryto. Neretai žmonės, kuriems lėbaujantys poilsiautojai trukdo ilsėtis, patys praneša policijai apie triukšmą. Kitais atvejais patys pareigūnai pastebi pažeidimą. Taigi kurorte gyvenimas verda visą naktį. Kita vertus, seniai dirbantys pareigūnai kalba, kad per pastaruosius keletą metų pokyčiai vyksta į gerąją pusę. Žmonės tampa kultūringesni, keičiasi ir jaunimo mentalitetas, pažeidimų daroma mažiau.

Vis dėlto darbo užtenka. Karščiausi taškai – Palangos centras ir paplūdimys. Kai prasilenkia dvi kompanijos, kartais užtenka vieno neteisingo žodžio ar žvilgsnio, kad užvirtų kivirčas. Viskas dėl alkoholio. Todėl, manau, turėtų būti keliamas klausimas dėl alkoholio prieinamumo mažinimo. Jeigu Palangoje galima laisvai lėbauti iki pat ryto, tam sudarytos visos sąlygos, poilsiautojai netgi viliojami, kviečiami užsukti į barą iš gatvės, ko galima tikėtis? Tik gerk ir gerk. Nori – gali gerti kavinėje, nori – gatvėje. Alkoholio pasiūla didžiulė visą naktį. Taigi nors naktinių linksmybių mastai ir pasekmės švelnėja, dar toli iki norimo lygio“, - svarstė pareigūnas.

Pasak G. Pocevičiaus, pareigūnams tenka matyti visko, net ir nuo alkoholio apsvaigusių moterų, kurios pirmos išprovokuoja konfliktą ir muštynes, prieš vyrus panaudodamos jėgą. Žinia, blaivos jos taip niekada nesielgtų. Beje, Palangos pareigūnams įkliuvę lėbautojai retai būna „švarūs“ savo gyvenamojoje vietovėje. „Dažnai būna, kad nerami dūšia vis dėlto yra nerami dūšia. Žmogus jau būna padaręs viešosios tvarkos pažeidimų“, - apibendrino pašnekovas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Savaitės naujienų prenumerata

Naujienos

Įvardijo, kam labiausiai reikia saugotis saulės spindulių (1)

Nors šią vasarą saulė nelepina, medikai pataria neatsipalaiduoti. Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentė Matilda Bylaitė-Bučinskienė pataria nuo saulės saugotis visada, kol nelyja, mat būtent vasarą gali užklupti ar paūmėti odos vėžys.

Orai: vasarišką kaitrą vėl vainikuos neramumai (22)

Antroje savaitės pusėje didžiojoje šalies dalyje orai bus karšti, tačiau jau pirmoje savaitgalio pusėje galime vėl sulaukti audringų permainų, kuomet šalyje nušniokš gausus lietus, griaudės perkūnija, įsismarkaus vėjas. Taigi sekmadienį jau bus gaiviau.

Orai: įpusėjus rugpjūčiui vasara dosniai atsilygins (19)

Įpusėjus rugpjūčiui vasara nesitraukia, o tik dar labiau stiprina savo pozicijas: kasdien šalyje temperatūra kils aukščiau, tad vėl mėgausimės vasariška kaitra. Visgi yra ir ne tokia gera žinia: protarpiais debesys pasitaškys lietumi, o savaitgalio planus gali sujaukti orų permainos.

Žolinę Palanga pasitiko su trenksmu: miegoti neleido skraidančios plytos ir muštynės (290)

DELFI jau rašė, kad pirmadienį Palanga buvo perpildyta ilguoju savaitgaliu pasilepinti nusprendusių poilsiautojų. Naktį situacija nesikeitė. Pagrindinėje kurorto – J. Basanavičiaus – gatvėje veiksmas tęsėsi iki pat paryčių.

Kartą sumokėti nebeužtenka: viskas dėl piktnaudžiavimų (284)

Pailsėti Neringos kurortuose nusprendusieji ir vieną kartą už įvažiavimą į Kuršių nerijos nacionalinį parką 20 eurų dydžio rinkliavą sumokėjusieji piktinasi dabar galiojančia tvarka.