Darbo dienomis daugiausiai lankytojų sutraukianti J. Basanavičiaus gatvė kol kas rami, kavinėse taip pat vos vienas kitas lankytojas. Anot belgiškų vaflių kioskelyje dirbančios Mantvilės, didesnis sujudimas būna tik savaitgaliais, šioks toks srautas išsilaiko ir pirmadieniais, o vėliau, jos teigimu, kurortas gerokai aprimsta.
„Pati gyvenu Palangoje ir matau, kad mašinų dar nėra ir terasos apleistos nuo žiemos. Manyčiau, kad sezonas galbūt prasidės nuo birželio 15 dienos. Dabar, kiek aš pastebėjau, kol kas žmonių buvo tik per atidarymą. Buvo labai didelis srautas žmonių. Ir sekmadienį po visų renginių atrodė, kad Palangą tarsi iššlavė, nieko nebebuvo, tuščia. O praėjusį savaitgalį žmonių buvo ženkliai mažiau, aš manau, kad sezonas dar neįsivažiavo. O kaip bus iš tikro priklausys ir nuo oro prognozių. Bet kol kas yra labai ramu ir labai tylu“, – Mantvilei antrina ir J. Basanavičiaus gatvėje įsikūrusios kavinės–baro administratorė Rimantė.
Įtaką daro orai
Anot pašnekovių, nemažą įtaką bent jau pradžioje sezono poilsiautojų srautui daro orai, kurie šiais metais ganėtinai permainingi. Ir, anot sinoptikų, šilumos reikėtų tikėtis ne anksčiau nei liepos mėnesį.
„Savo daro ir orai, sako, kad liepos mėnesis laukia karštas, todėl turėtų būti gerokai daugiau žmonių“, – prognozuoja Mantvilė.
Tačiau Rimantė atkreipia dėmesį, kad sinoptikų prognozėmis ne visada galima pasitikėti, mat, anot jos, prieš sezono atidarymą jos buvo itin netikslios.
„Kai buvo atidarymas, man buvo labai keista, nes pati buvau čia ir maudžiausi jūroj, buvo apie 20 laipsnių šilumos, o absoliučiai per visus radijus sakė, kad Palangoj bus šalčiausia – 14, maksimum iki 15 laipnių ir nebuvo nė debesėlio. Ir aš pagalvojau, ar čia užsakyta ta prognozė, kad nevažiuotų žmonės? Nes mes visa šeima tiesiog juokėmės – nė debesėlio, todėl aš buvau labai nustebinta. Nors žmonių tikrai netrūko“, – sako palangiškė.
Atlyginimus vadina absurdiškais
Anot Rimantės, aiškesnė situacija turėtų pasimatyti po birželio 15 dienos, tačiau, svarsto ji, žmones nuo Palangos greičiausiai atbaido ir nemažos kainos. Ir nors, tikina kavinės darbuotoja, didelio kainų šuolio šiais metais nėra, poilsiautojus įbaugino pabrangimas po euro įvedimo.
„Jeigu pas mus šaltibarščiai 2,5 euro, tai yra ir kur 8 eurai. Žmones galbūt gąsdina kainos, oras nėra labai šiltas, o gali ir iš viso jo nebūti, kai atvažiuosi, todėl galbūt renkasi šiltus kraštus. Kainos panašios kaip praėjusiais metais – kai kas atpigo, kai kas pabrango. Nėra, kad iškilo nežmoniškai. Tikrai nėra“, – teigia Rimantė.
Pašnekovė sako pastebinti, kad į Palangą atvažiavę užsieniečiai renkasi prabangesnius restoranus ir viešbučius, mažiau žiūri į kainas, tuo tarpu kavinės–baro, kuriame ji dirba, pagrindiniai klientai lietuviai ir rusai. Paklausta, ar įsibėgėjus sezonui reikėtų tikėtis kainų šuolio, Rimantė sako, kad stipriai kainos keistis neturėtų. Kainas, anot jos, šiek tiek pakoreguoti gali klientų kiekiai – jei jų bus daugiau, tikėtina, kad kai kurie patiekalai kavinėse brangs, o jei sezonas prastas, – pigs.
„Kainos tikrai yra didelės. Aš manau, kad reikėtų kelti algas, todėl, kad yra nenormalu, kas vyksta Lietuvoj. Absoliučiai. Bet jeigu tu žalią produktą gauni vienas prie vieno, tai negali nekelti patiekalo kainos. Žodžiu, viskas apsivertė taip, kad kai kurie dalykai pabrango net ne 50, o 100 procentų. Lietuviai labai žiūri į kainas, renkasi kuo pigesnius dalykus. Manau, pati didžiausia problema Lietuvoj yra algos, jas reikia kelti pirmoj eilėj ir nesvarbu kokia kaina, kokiu būdu. Tai yra pasityčiojimas iš mūsų tautos, norėjimas juos visiškai sužlugdyti. Taip tiesiog negalima. Galų gale, jei jau tokia situacija, tai parduokim Lietuvą, bet leiskim žmonėms normaliai gyvent. Žmonės – ne gyvuliai“, – pasipiktinimo dėl lietuvių pragyvenimo lygio neslepia Rimantė.
Kokios šiais metais kainos?
Beveik visos kavinės J. Basanavičiaus gatvėje lauke ir šiais metais pasistačiusios stendus, kuriuose skelbia patiekalų kainas. Dienos pietų kainos Palangoje svyruoja nuo 3,5 eurų iki 5 eurų. Pavyzdžiui, viena kavinė už 3,8 euro siūlo pavalgyti dienos sriubos ir antrąjį patiekalą, kurį galima rinktis iš cepelinų, karbonado, vištienos kepsnio ar keptos žuvies.
Cepelinai kurorte kainuoja maždaug 4 eurus, šaltibarščiai su bulvėmis – nuo 2,2 euro iki 5,5 euro, bulviniai blynai – nuo 3,79 euro iki 7,5 euro.
Dar brangesni yra mėsos patiekalai: šašlykai nuo 6,8 euro iki 11 eurų, karbonadas 5–10 eurų, kiti karšti mėsos patiekalai 10 –14 eurų, jautienos kepsnys gali siekti ir 22 eurus.
Žuvies patiekalų kainos svyruoja nuo 5 iki 12 eurų. Mėsainį kavinėje galima nusipirkti ir už 4,29 eurus. O štai už keturis vištienos sparnelius gali tekti sumokėti ir 6 eurus.
Kiek neįprastos gali pasirodyti ir koldūnų kainos, štai viename populiariame Palangos restorane koldūnai su žiobrio filė įdaru ir baravykų padažu kainuoja 6 eurus, o tinklinėje picerijoje už itališkus virtinukus prašoma 5–6 eurų.
Prabangesniuose restoranuose 10 eurų gali tekti pakloti ir už salotas su tigrinėmis krevetėmis, populiarios fetos sūrio salotos šiame restorane kainuoja 6 eurus. Kavinių meniu galima rasti ir tokių patiekalų kaip dešrelės su fri bulvytėmis – už šį patiekalą viena J. Basanavičiaus kavinių prašo 4 eurų. Kavos kainos kavinėse svyruoja nuo 1,5 euro iki 5 eurų.
