Paprašyti išvardyti lietuviškų pajūrio kurortų privalumus, beveik 42 proc. minėjo netolimą atstumą. Beveik 37 proc. nuomone, Lietuvos pajūris gražus. Kiek mažesnei daliai žmonių didžiausias privalumas – kad nėra kalbos barjero.
Nebrangiais vietinius kurortus vadino 9,9 proc. apklaustųjų, dar mažiau poilsį lietuviškame pajūryje rinkosi iš patriotizmo. Beveik ketvirtadalis apklausos dalyvių neįžvelgė jokių pliusų.
Nedidelį atstumą dažniau įvardijo moterys, 18-45 m., vidutinių pajamų, rajonų centrų gyventojai.
Grožį taip pat dažniau akcentavo moterys. Kalbos barjero nebuvimas aktualesnis žemesnio išsimokslinimo, vyresnio amžiaus gyventojams. Nedideles kainas dažniau minėjo 26-35 m., didmiesčių gyventojai.
Didžiausias blogis
Apklausos duomenimis, didžiausias mūsų pajūrio kurortų trūkumas – nenuspėjamas oras. Tai kliuvo daugiau nei pusei respondentų. Kainos nepriimtinos 45 proc., šaltas jūros vanduo – 40 proc. apklaustųjų. Beveik trečdaliui Lietuvos gyventojų paplūdimiuose per daug žmonių, penktadaliui trūksta pramogų.
17,5 proc. pajūrio kurortuose pasigenda švaros, 10 proc. nuomone, čia nėra ką veikti vaikams. Bevei 9 proc. nuomone, Lietuvos pajūrio kurortams koją kiša prastas aptarnavimas, beveik kas dešimtas trūkumų nepastebi.
Nenuspėjamą orą dažniau įvardijo vyrai, didmiesčių gyventojai. Dideles kainas – vyresnio amžiaus respondentai, mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai, mažesnių pajamų atstovai. Šaltą vandenį kaip trūkumą dažniau įvardijo moterys bei 18-35 m. žmonės.
Maitinimosi įpročiai
DELFI domėjosi, kaip maitinasi poilsiautojai prie jūros, kiek jų pirmenybę teikia šiltam alui ir šaltiems čeburekams, iš kurių nesiliauja šaipytis anekdotų pasakotojai.
Apklausos duomenimis, pliaže parduodamas maistas tinka vos 3,5 proc. apklaustųjų. Daugiau nei ketvirtadalis poilsiaujančiųjų prie jūros ieško laikinos gyvenimo vietos su virtuve ir gamina maistą patys, kiek mažiau atsiveža iš namų, ketvirtadalis eina į kavines, restoranus, 17,8 proc. perka iš parduotuvių.
Moterys ir vyresni nei 46 metų respondentai dažniau nurodė ieškantys vietos su virtuve arba atsivežantys maisto iš namų. Kavinėse dažniau lankosi 26-35 m., aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų atstovai. Tiesiog nusipirkti kažką parduotuvėje dažniau linkę 18 – 35 m. atstovai, vyrai, vidutinių pajamų gyventojai.
Geidžiamiausias kurortas
Kaip parodė apklausa, Kuršių Nerijai prioritetą teikia didžiausių pajamų, aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojai.
9 iš 1000 jūrą matė tik per televiziją
DELFI aiškinosi, kada žmonės pirmą kartą pamatė jūrą, kiek jos nemačiusių išvis. Pasak poilsiautojų, beveik 64 proc. jūrą pamatė vaikystėje, 30 proc. - jaunystėje.
Brandžiame amžiuje jūrą pirmą kartą išvydo 4,6 proc. poilsiautojų, 9 Lietuvos gyventojai iš 1000 iš viso nėra matę jūros.
Apklausos duomenimis, jaunystėje arba vyresniame amžiuje jūrą dažniau pamatė vyresni nei 56 m. respondentai.
Pajūrio regioninio parko direkcijos vadovas Darius Nicius asmeniškai pažįsta žmonių, kurie nė karto nėra buvę ir, tikriausiai, nebenuvyks iki jūros.
„Tarp parko lankytojų tokių neteko sutikti. Jei žmogus pirmą kartą atvyko, nebūtinai apie tai visiems pasakoja, nes gal gėda. Tačiau Biržų krašte, kitose tolimesnėse vietose žinau žmonių, kurie nematę jūros, tik jie patys to nedramatizuoja, nesureikšmina“, - komentavo D. Nicius.
Klaipėdiečiai turi savo vietas
Lietuviškas pajūris nėra vienalytis. Kaip DELFI komentavo Pajūrio regioninio parko direkcijos vadovas, ramaus poilsio mėgėjai, turintys daugiau lėšų, renkasi Kuršių neriją, žemyniniame pajūryje išsiskiria keli ruožai – tai Melnragės, Girulių paplūdimiai, kuriais daugiausia naudojasi patys klaipėdiečiai. Ne sezonu vietiniai trumpam poilsiui, pasivaikščiojimams taip pat renkasi tarp Klaipėdos ir Palangos esantį Pajūrio regioninį parką. Palangoje ir Šventojoje labiau vystomas atvykstamasis turizmas.
Sezono metu Pajūrio regioniniame parke padaugėja atvykstančių turistų. Dažniausiai apsistoja Karklės kaime, šalia kurio – laukiniai, mažiau civilizacijos paliesti paplūdimiai, kuriuos renkasi ramesnio poilsio mėgėjai.
„Vienas lankomiausių objektų – netoli Karklės esantis Olando kepurės skardis, Karklės kaimas, ant jūros kranto esančios kapinaitės, vos 200 metrų nuo jūros nutolęs Plazės ežeriukas su migruojančių paukščių stebėjimo nameliu. Viena judresnių vietų – Karklę kertantis dviračių takas nuo Klaipėdos iki Palangos“, - vardijo DELFI pašnekovas.
D. Niciaus teigimu, Karklė nėra taip pritaikyta masiniam poilsiui, kaip Palanga į kurią suvažiuoja tūkstančiai: „Pas mus daugiau atvažiuoja su šeimomis, norintys ramiai pailsėti ir užsieniečiai su kemperiais. Netoli Klaipėdos uostas, tad vokiečiai, prancūzai, poilsiautojai iš kitų šalių persikelia keltu. Kadangi mūsų pajūryje yra mažai kempingų, atvyksta iki Karklės“.
Tik 40 kilometrų pajūrio
Pasak Pajūrio regioninio parko vadovo, Lietuva teturi apie 40 kilometrų žemyninio pajūrio – nuo Klaipėdos uosto iki Latvijos pasienio. Poilsiautojų tankumas nemažas, daugiausia žmonių - karštomis dienomis ir savaitgaliais.
„Paprastą dieną nebūna taip, kad negalėtum paplūdimiu praeiti, nors karštą savaitgalį jie nugulti. Ieškantys ramybės važiuoja už Palangos, link Monciškių arba į paplūdimius, esančius už Šventosios“, - pasakojo parko vadovas. Jis pats minėjo prie jūros atostogaujantis jau Latvijos teritorijoje, tačiau „ne todėl, kad lietuviškas pajūris būtų blogesnis, o norėdamas pakeisti aplinką“.
„Prie Latvijos Nidos, Papėje, yra nemažai lietuvių sodybų. Norintys daugiau komforto, infrastruktūros renkasi Palangą“, - komentavo D. Nicius.
Rekreacinė teritorija numeris vienas
DELFI pašnekovo nuomone, Kuršių nerija poilsiautojus vilioja išskirtinumu: „Ji yra pusiasalyje, į kurį taip lengvai nepateksi, reikia keltis keltu, todėl toks jausmas, kad patenki į kitą pasaulį. Žinoma, vilioja ir pati aplinka – ne veltui šis Lietuvos kampelis įtrauktas į UNESCO saugumų gamtos objektų sąrašą. Tačiau jei Neringa virstų masinio poilsiavimo vieta, klausimas, ar žmonės norėtų ten būti“.
Kalbėdamas apie poilsį prie jūros, kuris daliai Lietuvos gyventojų – neįperkamas, D. Nicius atkreipė dėmesį, jog lietuviška vasara trunka pora mėnesių: „Viską apsprendžia ekonomikos dėsniai. Jei paklausa - didelė, didelės ir kainos, jei nekilnojamas turtas pigus, pigesnė jo nuoma“.
Savaitė atostogų ne namuose – prabanga
Statistikos departamento duomenimis, dalis Lietuvos gyventojų iš viso neturi galimybės per atostogas bent savaitę praleisti ne namuose, ką ir kalbėti apie pajūrį.
2008 metais nepriteklių patiriančiose šeimose nuo namų negalėjo sau leisti atsitraukti 29 proc., (daugiausia - 45 proc. Utenos apskrityje).
2009 metais tokių žmonių padaugėjo iki 37 proc. (57 proc. Utenos apskrityje), 2010 metais nė savaitės pailsėti ne namuose negalėjo 63 proc. asmenų iš nepriteklių patiriančių namų (80 proc. Utenos apskrityje), 2011 metais 50 proc. (Telšių apskrityje 83 proc.), tokia pat dalis žmonių nė savaitės ne namuose negalėjo pailsėti ir 2012 metais (74 proc. Telšių apskrityje).
Kas ketvirtas niekur nevyksta
Kaip rašė DELFI, vos ne kas ketvirtas Lietuvos gyventojas atostogas leidžia namuose - niekur neišvyksta 22,6 proc. žmonių, kiek mažiau – 19,5 proc. – poilsiauja Lietuvoje prie upių ir ežerų. Vietinį pajūrį rinkosi 17, 3 proc. apklaustųjų.
Į užsienio keliones vasarą teigė vykstantys 12,6 proc. apklaustųjų, kiek mažiau - 11,2 proc. vasarą atostogauja kaime.
Vasaros poilsį kitų šalių kurortuose minėjo 7 proc. apklaustųjų, 5,1 proc. geriausias poilsis – sode. Turistines keliones po Lietuvą rinkosi 3, 2 gyventojų.
Naujienų portalo DELFI užsakymu Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" apklausą atliko šių metų birželio 16 -25 dienomis. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Apklausa atlikta standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Apklausta 1010 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Rezultatų paklaida 3,1 proc.
Klausiame Jūsų – kokia yra Jūsų nuomonė apie Lietuvos pajūrį? Kiek reikia išleisti norint patogiai pasiilsėti? Galbūt galite paneigti mitą, kad užsienyje atostogauti pigiau?
Papasakokite, jei tokią tendenciją, kad mažiau kainuoja išvykti ilsėtis svetur, pastebėjote. Jūsų minčių laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Poilsis“.
Savo mintimis taip pat galite pasidalinti žemiau:
