Todėl skęstančiųjų gelbėjimo požiūriu poilsiautojų taip pamėgti paplūdimiai Karklėje ar ties Olando kepurės skardžiais yra juoda dėmė. Kasmet čia apsilanko apie pusę milijono poilsiautojų. Tačiau už žmonių gyvybes šioje teritorijoje atsakinga Klaipėdos rajono savivaldybė į pastabas, kad vertėtų susirūpinti žmonių gyvybėmis, tik numoja ranka.

Klaipėdos rajono savivaldybės administruojamas, tačiau į Pajūrio regioninio parko teritoriją patenkantis paplūdimių ruožas sparčiai urbanizuojamas, krante tobulinama rekreacinė infrastruktūra prieigose, įrengiamos naujos ir plečiamos senos automobilių stovėjimo aikštelės, klojami nauji mediniai takeliai, statomi suoleliai.

O štai paskutiniajame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje net patvirtinta čia automobiliais atvažiuojančių poilsiautojų apmokestinimo tvarka. Poilsiautojai sako, kad rajonas stengiasi pasipinigauti iš atvykstančių poilsiautojų, bet nei gelbėjimo postų, nei pačių gelbėtojų čia nematysime.

Karklėje vasarą veikia net keli kempingai, į kuriuos atvažiuoja poilsiautojai iš visos Europos, privačiai apgyvendinimo paslaugas teikia ir vietos gyventojai. Olandų kepurės skardžius ir paplūdimius šalia jų mėgsta tiek klaipėdiečiai, tiek ir iš kitų regionų į pajūrį atvažiavę poilsiautojai. Svečiai į šį seną žvejų kaimą bei unikaliu kraštovaizdžiu pasižyminčio kranto atvažiuoja tik dėl vienos priežasties – unikalių paplūdimių ir jūros.

Prieš kelerius metus Klaipėdos rajono savivaldybės patvirtintame detaliajame plane buvo numatyta, kad pajūrio ruože nuo Girulių iki Nemirsetos gali būti įrengti du pliažai – ties Kukuliškių ir Karklės kaimais. Tačiau pliažams būtino gelbėtojų posto steigti neplanuojama.

Todėl brendantieji į vandenį privalo suprasti, kad ištikus nelaimei jų saugumu niekas nepasirūpins.

„Skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas“, – skelbė garsusis kombinatorius Ostapas Benderis. Tokio pat požiūrio laikosi ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, kuri įsikūrusi net už 40 km nuo pajūrio, todėl kur kas uoliau rūpinasi paplūdimių karjeruose įrengimu.

„Neseniai skambinau į Gargždus ir klausiau, kaip jie šiemet planuoja užtikrinti poilsiautojų saugumą? Iš manęs tik pasišaipė, replikavo, kad prireikus ir mes atskubėsime į pagalbą ir nieko konkretaus neatsakė“, – nustebęs Palangos skęstančių gelbėjimo tarnybos vadovas Jonas Pirožnikas.

Jis sutiko, kad įvykus nelaimei Palangos gelbėtojai pasirengę skubėti į pagalbą ir jūroje ties Karkle skęstantiems poilsiautojams. Tik priminė, jog tai yra ne palangiškių funkcija.

„Pietuose mes budime tik iki Nemirsetos. Klaipėdos gelbėtojų šiaurinė budėjimo dalis yra „Memel Nord“ baterijos likučiai Kukuliškių kaime. Atstumas tarp šių dviejų vietovių – daugiau nei 11 km. Skęstančių gelbėjimo požiūriu tai yra juodė dėmė. Kodėl Klaipėdos rajonas šame ruože nesteigia gelbėjimo posto, lieka mįslė“, – stebisi J. Pirožnikas.

Jonas Pirožnikas
Jis neatsisako padėti nelaimės ištiktiems žmonėms, tačiau primena, kad Palangos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos funkcija – užtikrinti Palangos paplūdimiuose besiilsinčių poilsiautojų saugumą.

„Jei vienu metu skęstų keli žmonės, mes skubėtume padėti Palangos savivaldybės teritorijoje. Pernai gelbėti skęstančiųjų ties Karkle skubėjome net 24 kartus. Šiemet sakau, kad pamatę skęstantįjį tegu kviečia ugniagesius-gelbėtojus Bendruoju pagalbos numeriu arba kariškius. Ar jie sulauks tos pagalbos, nežinia“, – reziumuoja J. Pirožnikas.

Viešosios įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktorius Virginijus Urbonas taip pat stebisi, kad Karklės paplūdimiai palikti be priežiūros.

„Jei Klaipėdos rajonas neturi lėšų įteisinti paplūdimių, įrengti infrastruktūrą ir samdyti gelbėtojų, tai tegu prieigose pastato stendus su nurodymais, kad poilsiautojai patys atsakingi už savo saugumą. Nes būna, kad į tą patį iškvietimą sureaguojame ir mes, ir palangiškiai“, – sakė V. Urbonas.

Tuo metu Klaipėdos rajono savivaldybė net neslepia, kad lėšų gelbėjimo darbams biudžete nenumatė.

„Informuojame, kad Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje esančiame Baltijos jūros pakrantės ruože nėra teritorijų, kurioms būtų suteiktas paplūdimio statusas. Gelbėtojų postai turi būti įrengti paplūdimio statusą turinčiose teritorijose, todėl lėšų Klaipėdos rajono savivaldybės biudžete skęstančių gelbėjimui nenumatyta“, – informavo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Banaitienė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (72)