„Pliažuose vis dar gausu idiotų, todėl darbo niekada nepristigsime“, – tiesiai šviesiai rėžė Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas.
Bandė nusižudyti dėl meilės
Tačiau pajūrio gelbėtojai šiemet turi ir kuo pasidžiaugti. Per visą vasaros sezoną Palangos, Neringos ir Klaipėdos paplūdimiuose nenuskendo nė vienas žmogus. Skęstančiųjų taip pat buvo gerokai mažiau nei pernai. Pavyzdžiui, Palangoje iš jūros per vasarą teko traukti 7 skęstančiuosius, kai pernai tokių buvo 69, Neringoje – 9, Klaipėdoje – 15.
Dauguma skendusiųjų, anot gelbėtojų, tiesiog neįvertindavo savo jėgų: plaukdavo per toli, todėl nebesugebėdavo patys grįžti į krantą, ar patekdavo į kokią išmuštą duobę ir juos pagaudavo srovė.
Palangos gelbėtojai šią vasarą iš jūros ištraukė ir nusižudyti bandžiusį vaikiną. Jis nušoko nuo Palangos tilto. Gelbėtojai jį ištempė ant kranto ir išgirdo istoriją, kaip vaikinas susipyko su savo mergina, todėl nusprendė atimti sau gyvybę.
Jo kelnių kišenėje rastas ir atsisveikinimo raštelis.
Tačiau vaikinas sulaukė ne užuojautos, o baudos už viešosios tvarkos pažeidimą, nes iškviesti policijos pareigūnai nelaiminga meile nusivylusiam jaunuoliui nustatė 2,8 promilės girtumą.
Damas išgabeno į areštinę
Jo teigimu, būtent prevencija ir davė gerų rezultatų. Girtiems poilsiautojams nebuvo leista įlipti į jūrą, todėl jie, anot J. Pirožniko, buvo išgelbėti dar ant kranto.
„Jei girtas žmogus įlipa į jūrą, galima beveik garantuoti, kad jis ims skęsti. Vieną tokį narsuolį ištraukėme iš jūros, kai maudytis buvo draudžiama. Jis buvo labai girtas, mūsų neklausė, priešinosi iškviestiems policijos pareigūnams, bandė atimti jų ginklą. Žodžiu, žmogus prisidarė didžiulių problemų“, – dėstė pašnekovas.
Jis pasidžiaugė, kad poilsiautojai reaguoja į gelbėtojų prašymus pranešti apie girtus poilsiautojus. „Kartą sulaukėme skambučio iš moterų paplūdimio. Poilsiautojos pranešė, kad dvi girtos damos, jei jas galima taip pavadinti, nori lįsti į jūrą. Nuvykome joms sutrukdyti, buvome iškoneveikti, vėl išsikvietėme policiją ir moterys atsidūrė areštinėje, kad išsiblaivytų, nes abi įpūtė gerokai daugiau nei po 2 promiles“, – vasaros nuotykius vardijo J. Pirožnikas.
Apvilko gelbėjimosi liemenę
Ir Palangos, ir Neringos, ir Klaipėdos gelbėtojai pabrėžė, jog aukų šią vasarą pavyko išvengti, o skęstančiųjų buvo gerokai mažiau nei ankstesniais metais tik todėl, kad imtasi griežtų prevencinių priemonių.
„Nors žmonės pyksta, tačiau jei iškeliame maudytis draudžiančią raudoną vėliavą, tai poilsiautojams ir neleidžiame lipti į jūrą. Gelbėtojai juos veja lauk. Aišku, sulaukiame keiksmų, visokių žodžių išgirstame, tačiau svarbiausia, kad pavyksta išvengti nelaimių“, – dėstė įmonės „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki.
Jam antrino ir J. Pirožnikas. „Suprantame žmones, kurie nori lipti ir į audringą jūrą. Juk nusipirko kelialapį į Palangą savaitei, o visas tas dienas jūrą lyg tyčia yra audringa. Viena Vilniaus rajono gyventoja maldavo, kad leistume jai maudytis, nes esą kitaip bus sugadintos atostogos. Apvilkau jai gelbėjimosi liemenę ir leidau eiti į jūrą. Nuėjo iki pažastų, ją pagavo srovė ir ėmė nešti gilyn. Moteriai teko padėti išsikapstyti. Ir tada ji ėmė padėti gelbėtojams – kartu su jais varė žmones iš audringos jūros, nes aiškino, kad pati patyrė, kaip lengva joje imti skęsti. Įsigijome tikrą gyvą liudininkę, todėl prevencija buvo efektyvesnė“, – juokėsi J. Pirožnikas.
Žmones puolė širšės
„Neringos paplūdimiuose ši vasara nebuvo išskirtinė. Naujovė tik ta, kad šiemet daugiau skendimų buvo Juodkrantėje, o ne Nidoje – atitinkamai 7 ir 1. Galbūt jūros srovės tai lėmė. Jos taip pat dažnai atplukdydavo šalto vandens mases, tada jo temperatūra siekdavo vos 15 laipsnių, todėl nors ir buvo labai karšta, žmonės jūroje neužtrukdavo, greitai grįždavo į krantą“, – šios vasaros išskirtinumus vardijo Neringos gelbėtojų vadovas Gintaras Kuprys.
Anot A. Siakki, šią vasarą vyravę rekordiškai karšti orai gelbėtojams palengvino darbą. „Kai termometro stulpeliai šokteli virš 30 laipsnių padalos, žmonės tampa gana vangūs, o tada ir nelaimių tikimybė sumažėja. Galbūt todėl ir skęstančiųjų buvo mažiau. Tačiau per karščius atsirado kita problema – širšės. Jos žmones gėlė vieną po kito, daugeliui kildavo alerginė reakcija, todėl teko į paplūdimius kviesti medikus, kad jie nukentėjusiuosius nuvežtų į ligonę“, – pasakojo A. Siakki.
Gelbėtojai prisiminė ir kuriozinių situacijų, dėl kurių iš pradžių kildavo panika, o vėliau – juokas.
„Žmona paplūdimyje pasigedo vyro, jis neatsiliepė mobiliuoju telefonu. Buvo sukeltas aliarmas, kad vyras galėjo nuskęsti. Galiausiai jis atsiliepė mobiliuoju telefonu ir paaiškino, kad ramiai vaikštinėja Nidos centre“, – juokėsi G. Kuprys.
J. Pirožnikas vos sulaikė juoką, prisiminęs incidentus moterų paplūdimyje. „Moterys vis dar aršios. Kai tik pasirodo koks vyras, puola jį kumščiuoti. Vieno tokio užpulto vyro žmona gelbėtojams skundėsi, kad jos sutuoktinis buvo sumuštas. Nežinau, kaip ši istorija baigėsi, bet nemanau, kad vyras būtų rašęs pareiškimą policijai“, – prunkštelėjo J. Pirožnikas.
Jis ir kiti pašnekovai reziumavo, jog ši vasara paplūdimiuose nebuvo išskirtinė, nes poilsiautojų įpročiai nesikeičia – jie nevengia pliažuose vartoti alkoholinių gėrimų, nesakingai mėgaujasi saule.
„Kai vienu metu Palangos ir Šventosios paplūdimiuose yra apie milijonas žmonių, patikėkite, jog situacijų pasitaiko įvairių. Tačiau svarbiausia, kad nėra aukų“, – reziumavo J. Pirožnikas.
