upės

Lietuvoje yra labai daug vandens telkinių – apie 3 tūkstančius didesnių ežerų ir apie 30 tūkstančių upių. Aplinkos apsaugos agentūra tiria pačius pagrindinius vandens telkinius : upes, kurių baseino plotas didesnis nei 30 kv. km, ir didesnius nei 50 ha ežerus. Iš viso – apie 580 upių ir apie 360 eže...

Prasidėjus naujam politiniam sezonui grįžtama ir prie naujų mokesčių. Vienas iš jų – apmokestinti paviršinio vandens naudojimą. Pagal dabar galiojančią tvarką šio išteklio naudojimas beveik visiems nemokamas. Taip pat gali keistis ir vandens iš gręžinių apmokestinimas.

Šalies hidrologai prognozuoja, kad ir šiemet galimai hidrologinė sausra neaplenks mūsų upių.

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia gyventojus prisidėti prie vandens telkinių švarinimo. Padangos, paspirtukas, dviračio rėmas, magnetofonas – visas šias atliekas, dėl žmonių neatsakingumo patekusias ne į sąvartynus, o į vandenį, bendrovė „Grinda“ ištraukė periodiškai tikrindama nuotekų išleistuvus...

Aplinkos ministerija rengiasi užsakyti studiją dėl šalies užtvankų – analizė turėtų atsakyti į klausimą, kurias užtvankas vertėtų išardyti, o kurias palikti.

Šiuo metu Lietuvoje pajudėję ledonešiai ir kylantys upių potvyniai – vis retesnis reiškinys. Dėl visuotinio perkaitimo sukeltos klimato kaitos ateityje potvyniai dažniau kils po stichinių liūčių. Aplinkos ministerija potvynių žemėlapiams tikslinti ir grėsmėms iš naujo įvertinti prašo ir visuomenės i...

Atėjus balandžiui nekantriai laukiu žinių iš Šiaurės Lietuvos – ar jau čia „eina” šapalai. Vienais metais šapalų žūklė Mūšoje, Lėvenyje ar Nemunėlyje prasideda maždaug apie balandžio 15 dieną, kitais – savaite vėliau, tačiau beveik visada geras jų kibimas sutampa su pavasarinio potvynio pabaiga, kai...

Kai prasideda didysis pavasario potvynis Nemune arba tiesiog pavasarį staigiau sukyla upės lygis, daugelis žuvų sulenda į mažesnius intakus – upelius ir upeliukus – ir tuo metu ten gali gerai pažvejoti ir po žiemos „atgaivinti sielą“. Ypač toks elgesys būdingas kuojoms, nedideliems šapalams ir strep...

Kiekvieną pavasarį, pradėjus kilti ežerų ir upių ledui, būdavo kalbama apie lydekų nerštą. Jis prasidėdavo ištvinus tirpsmo vandenims. Tačiau ilgainiui tokie reiškiniai tampa tik prisiminimais, nes jau kelintą pavasarį potvynio nesulaukiama nei Nemuno deltoje, nei prie vidaus vandenų.

2010 m. šis straipsnis išėjo spaudoje ir sukėlė nemažus atgarsius bei tikriausia sparčiai prisidėjo prie lašišų ir šakių žūklės išpopuliarėjimo Lietuvoje. Manome, kad verta jį pakartoti šį kartą jau elektroninėje erdvėje, nes kaip rodo patirtis – daugelis žvejybinių tiesų nesensta. Gal gale, smagu p...

Sausio 1-ąją jau galima žvejoti marguosius upėtakius ar kitas žuvis Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 2 priede nurodytuose upeliuose. Neryje ir kitose upėse, išvardintose šių taisyklių 4 priede, žvejoti leidžiama jau nuo gruodžio 25 dienos, – tokia informacija dalinasi Aplinkos ministerija.

Pietų Amerikos, Argentinos ir Čilės teritorijas apimantis Patagonijos regionas – tai atšiaurios laukinės gamtos ir keistų gyvūnų kraštas. Tačiau čia tekančiose upėse verda gyvenimas. Apie keletą savo kelionių į šį kraštą „Kablys.lt“ portalui papasakojo puikiai Lietuvos muselinės žūklės bendruomenei ...

Altajus turbūt daugeliui Lietuvių asocijuojasi su skaudžia mūsų tautos praeitimi. Į šį tolimą kraštą sovietinių represijų metais buvo tremiami lietuviai. Tačiau tai – įspūdingos gamtos, didingų upių ir jose gyvenančių žuvų kraštas. Prie keletą metų jame lankytis ir žvejoti teko mano bičiuliui Donatu...

Neišsigąskite, tikrai neraginsime žvejų meškerioti kiršlius su daktariška dešra. Tiesiog šlapianka – kai kurie muselinės žūklės gerbėjai žargoniškai ir kiek su humoru vadina gaudymą šlapia musele. Apie šios žūklės niuansus pakalbėsime su puikiu muselių rišėju ir žveju, Tomu Aidiečiu, Lietuvos museli...

Šiuo metu lašišos ir šlakiai intensyviai neršia mūsų krašto upėse. Deja, šių žuvų nerštavietės ir lizdai masiškai traukia įvairiausio plauko brakonierius – „elektrikus“, „tinklininkus“, kabliautojus… Gera žinia ta, kad Lietuvoje yra ne vienas gamtai ir jai daromai žalai neabejingas žmogus. Jie nakti...

Unikali legendinio mūsų šalies gamtininko prof. Ričardo Kazlausko (1927-2014 m.) kolekcija ilgus metus buvo laikyta dingusia. Nors šią kolekciją pavyko surasti, jos eksponatų būklė buvo išties prasta. Atkurti rastus upių gamtos objektų rinkinius ėmėsi ne tik mūsų šalies specialistai. Šios kolekcijos...

Jau kurį laiką Lietuvos upes kankina hidrologinė sausra. 2019 m. rugsėjo 10 d. hidrologinė sausra buvo užfiksuota daugiau nei pusėje (25 iš 47) vandens matavimo stočių. Jose šiuo metu vandens lygis yra žemesnis už žemiausią vidutinį daugiametį vandens lygį. Dar 12 VMS situacija yra artima hidrologin...

Daug kas bando rugpjūtį ar rugsėjo pradžioje pasigauti mūsų didžiosiose upėse jau pasirodžiusias gražuoles lašišas, bet pasiseka toli gražu ne kiekvienam. Uždaviau kelis klausimus, nugirstus iš pradedančių spiningautojų, žinomam sostinės lašišinių žuvų specialistui Anatolijui Ostapenkai, tikėdamasis...

Kalendorinė vasara jau tuoj užvers duris, tačiau, panašu, kad toli nesitrauks. Rugsėjis jau keletą metų neprimena rudens, o klimato šiltėjimas darosi vis akivaizdesnis. Ar šie metai nebus išimtis? Kokio rudens laukti?

Galbūt ne visi meškerės broliai ir seserys turi galimybę išvykti atostogų kur nors toli, už gimtos Lietuvos ribų, bet dėl to tikrai neverta nusiminti. Kai mūsų karšto gamta tokia nuostabi, galima visas meškeriotojiškas atostogas praleisti kuriame nors iš Lietuvos regionų. Vienas mūsų šalies perlų – ...