7 straipsnių
Pozityvus mąstymas – psichotechnika, mąstymo būdas, paremtas savitaiga, kurio tikslas teigiamai veikti sąmonę bei pasąmonę. Vadinamojo išsipildančio pranašavimo (Self-fulfilling prophecy) dėka pozityvusis mąstymas turi padėti siekiant asmeninių tikslų.
„Jeigu tau liūdna ar prastai jautiesi, pusvalandį šypsokis žiūrėdamas į veidrodį ir nuotaika taps puiki“, – sako žmonės. Bet ar tikrai? Anot psichiatro Jono Fugalio, būti pozityviems yra sveika tol, kol tai netampa gilesnių išgyvenimų maskavimu po šypsenos kauke.
Ką pirmiausiai, vos pabudęs ryte, ėmėtės daryti? Skubėjote į vonią valytis dantų? Čiupote mobilųjį telefoną ir tikrinote naujienas? O gal kaip ir kiekvieną rytą, nusprendėte pamiegoti dar 5 minutes, taip klausydamiesi žadintuvo skambėjimo dar keliolika kartų?
Ši savaitė, į kurią patenka Įsimylėjėlių diena, visoms poroms atneš ryškių permainų.
Pozityvi psichologija gimė 1998 metais, kuomet ką tik išrinktas Amerikos psichologų asociacijos prezidentas Martinas Seligmanas perskaitė savo inauguracinį pranešimą.
Kad išvengtumėme streso, koks jis bebūtų - darbe, namie, planuojant atostogas ir pan. - daugelis mums pataria „mąstyti pozityviai” – tą patį, ką patarė Normanas Vincentas Peale, knygos „Pozityvaus mąstymo galia” autorius, jau prieš 60 metų.
Artėjant brandos egzaminams abiturientai susiduria su aibe išbandymų: įsiminti daug informacijos, pateisinti tėvų ir mokytojų lūkesčius, susitaikyti su nuolatiniu laiko stygiumi, suvaldyti kylančią baimę ir neigiamas emocijas. Iššūkių puokštę papildo ir egzaminų metu kylantis stresas.
Medicinos istorijoje yra daugybė atvejų, kai nepagydomas ligonis ima ir pasveiksta paneigdamas visas gydytojų prognozes. Nepaaiškinami išgijimai vadinami ir savaiminiais, ir spontaniniais, ir stebuklingais. Prieš kelerius metus JAV mokslininkai surado ir aprašė daugiau kaip 500 tokių pagijimo istori...
