319 straipsnių
Procesas, kurio metu nebereikalingos medžiagos (atliekos) surenkamos, rūšiuojamos, apdorojamos ir paverčiamos žaliavomis, kurios po to naudojamos gaminant naujus gaminius.
Plastikinis maišelis – daugelio kasdienybės palydovas. Tačiau, kad ir koks bereikšmis jis atrodytų, toks paprastas plastikinis maišelis gali pergyventi kiekvieną iš mūsų, nes jam suirti gali prireikti ir daugiau nei šimto metų. Anot susivienijimo „Žali.lt” veiklos koordinatorės Austės Juozapaitytės,...
Vyriausybė nepritarė siūlymui leisti ūkininkams gaminti ir parduoti alkoholinius gėrimus iki 65 proc. alkoholio tūrio be privalomų alkoholio produktų gamybos ir mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijų.
Artėjant Visų Šventųjų ir Vėlinių dienoms kapų žvakių Lietuvos gyventojai nuperka šimtus tūkstančių. Kapinių tvarkytojai per šias dienas išveža didelius kiekius šiukšlių, kurie būna kelis kartus didesni nei įprastai. Stiklinės išdegusios žvakės sudaro nemažą kiekį šių atliekų, tačiau ne visas šias ž...
Kalbant apie atliekų perdirbimą, ekologiją, žaliąją energetiką Skandinavijos šalys nuolat pateikiamos kaip geriausias pavyzdys. Tačiau kartais net ir už ekologiškiausių idėjų slepiasi daug diskutuotinų klausimų.
Ne visi mūsų panaudojami plastikiniai buteliai yra tinkamai išmetami, o tapę atlieka dar ir tinkamai sutvarkomi. Dalis tokių plastikinių buteliukų nuo limonado ar gazuoto vandens neatsakingai išmesti atsiduria gamtoje, kita dalis jų amžinai palaidojami sąvartynuose. Labiausiai „pasiseka” tiems plast...
Atsinaujinančių išteklių energetikos, mažiau gamtą teršiančios gamybos neužteks, kad išsaugotume pasaulį nuo ekologinės katastrofos. Jei neatsisuksime į žiedinę ekonomiką, nepavyks susitvarkyti su užterštumo ir šiltnamio efekto grėsmėmis. Tuo įsitikinęs Suomijos inovacijų fondo „Sitra“ Žiedinės ekon...
Antrinis dizainas, kai naujam gyvenimui prikeliami seni, nebenaudojami ar sugedę daiktai, Skandinavijos šalyse jau senokai tapo žmonių kasdienybės dalimi. Pamažu šis požiūris prigyja ir Lietuvoje, kur vis daugiau žmonių ieško būdų ne tik suremontuoti sugedusią techniką ar sulūžusius baldus, bet ir k...
Puikus pagalbininkas virtuvėje, padėsiantis išvengti plastiko atliekų bei ilgiau išlaikyti maistą šviežią – „vaškainis“. Tai iš pažiūros paprasta, tačiau tvari ir draugiška gamtai nuvaškuota drobelė, kurią gamina buvusi teisininkė Austėja Kazlauskytė. Anot kūrėjos, „vaškainio“ misija – plastiko atli...
Kanadietiško klevo mediena yra stipri, tačiau kartu ir lanksti – būtent iš jos gaminamos visos pasaulio riedlentės, kurių per dieną nuperkama apie 300 tūkstančių. Vilniečiui Simonui Sonkinui ši lenta atskleidė, koks turi būti jo gyvenimo kelias: „Dabar suburta bendruomenė, dirbtuvės, ateities planai...
Perdirbimas, antrinis panaudojimas, sudeginimas, o gal net vengimas – tai keli būdai, kuriuos pasirenka medienos pramonės įmonės, tvarkydamos gamybos metu susidarančias atliekas.
Natūralaus ąžuolo stalviršis virtuvėje – apie tokią prabangą pasvajoja turbūt ne vienas. Menininkė Simona Pobedinskienė būtent tokias virtuves ir kuria – tačiau mažesnes, skirtas vaikams ir kiek neįprastas – iš niekam nebereikalingų senienų.
Vienas trilijonas arba tūkstantis milijardų eurų – tai pasaulinė ekoinovacijų rinka, kuri ateityje dar padvigubės. Jei Lietuva galėtų „atsikąsti“ bent dalį šios rinkos pasiūlydama savas inovacijas – ypatingai gerai gyventų. Tačiau verslas neskuba investuoti į žiedinę ekonomiką.
Praėjusią savaitę nevyriausybinės organizacijos VšĮ „Žiedinė ekonomika“ ir Aplinkosaugos koalicija kreipėsi į Aplinkos ministeriją, Seimo Aplinkos apsaugos komitetą bei Vyriausybę pritardamos atliekų deginimo bei importavimo ribojimams.
Jungtinių Amerikos Valstijų aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, žmogus vidutiniškai per metus sunaudoja bent 8–10 baterijų, skirtų vien namų apyvokos prietaisams, pavyzdžiui, žaislams, nuotolinio valdymo pulteliams ir pan. AA, C, D tipo baterijos sudaro net 20 proc. visų pavojingų elektronikos a...
Estijos valstybinė energetikos bendrovė „Eesti Energia“ rengiasi senas automobilių padangas pradėti naudoti kaip didelės energetinės vertės antrinę žaliavą krosnių kuro gamybai, kurios planuojamos apimtys gana greitai ištuštintų senų padangų sankaupas Estijoje.
Lietuvos viduryje jau kuris laikas vystosi istorija, nuo kurios sklinda labai nemalonus tiek fizinis, tiek politinis kvapas. Ši istorija verta didesnio Lietuvos visuomenės dėmesio, nes ji tarsi veidrodis atspindi mūsų šalies vietą Europoje.
„Kas būtų, jei pakeistume Žemės atmosferos cheminę sudėtį?“ – šį klausimą teoretikai gvildeno jau XIX amžiuje. Šiandien teorija pamažu virsta realybe – dėl anglies dvideginio taršos atmosfera keičiasi. Kaip spręsti susidariusią situaciją – plėtoti atsinaujinančią energetiką, vaikščioti pėsčiomis, rū...
Saulės elektrinė ant stogo – gan dažnai pastebimas reiškinys užsienyje, jau dažnesnis ir Lietuvoje. Tai „žaliąją“ energiją generuojanti sistema, tačiau ar jos moduliai gali būti perdirbti, o juose esančios medžiagos sugrąžinamos atgal į gamybą?
Smulkieji medienos perdirbėjai nedalyvauja valstybinių miškų medienos aukcionuose dėl pernelyg užkeltų kainų – žaliavą esą aukštomis kainomis superka latviai, rašo „Lietuvos žinios“.
Lietuvos žemės ūkio ministras Bronius Markauskas pripažįsta, kad, nors iš pradžių idėja valstybei nustatyti pieno supirkimo kainas visiems sektoriams atrodė patraukli, šiuo metu sunku įvertinti, kaip tai realiai veiktų.
