partizanai

A. Saudargas. Esame pasirengę priimti NATO bazę Lietuvoje  (140)
2014 m. balandžio 14 d. 10:21
Prieš metus DELFI žurnalisto kalbintas Lietuvos Specialiųjų operacijų pajėgų eskadrono „Aitvaras“ karys apie dalyvavimą misijoje Afganistane pasakojo taip: “Mes tikrai suvokiame, kodėl vykstame į Afganistaną. Misijoje vykdomos užduotys – neįkainojama patirtis kariui profesionalui, tai ir nuolatinis rengimasis savo šalies gynybai.
Jaučiu pareigą skelbti: laisvė - vertybė, ne duotybė  (5)
2014 m. balandžio 11 d. 16:59
Aš bandžiau parašyti eilėraštį. Gal net du. Norėjau sueiliuoti tautos pasididžiavimą, demokratiją, žmogaus teises. Deja, nepavyko. Nesu aš poetė. Bet kartais mėgstu, o tiksliau tenka, apsimesti labai protinga, turinčia savo nuomonę visais gyvenimo klausimais. O kas dabar neapsimetinėja? Ir Birutė iš Utenos, ir Petras iš Raseinių, ir... visi.
Č. Iškauskas. „Miško broliai“ ir „liaudies gynėjai“: ką rinktumės šiandien?  (429)
2014 m. balandžio 5 d. 10:00
Gūdžiais pokario laikais sunkiausia buvo tikram žemės artojui. Naktį jo troboj viešėjo „miško broliai“, dieną sugužėdavo „liaudies gynėjai“. Ir tie, ir tie reikalavo lašinių, naminės ir pasakyti, ką priešas veikia. Suglausdavo vargšas žmogelis ausis ir, kad išvengtų kuriems nors pritarti, griebdavosi už pilvo ir per duris - neva vidurius susuko... Jis nenorėjo rizikuoti savo ūkiu ir šeima, ir tokių buvo dauguma.
A. Vyžintas. Sovietiniu filmu „Niekas nenorėjo mirti“ plaunamos smegenys III  (510)
2014 m. balandžio 4 d. 18:43
„Vienas svarbiausių Kremliaus propagandos „minkštosios galios“ ginklų, be abejo, yra ir Lietuvos istoriją atitinkamai iškraipantys filmai. Be galo įdomu stebėti, kaip Lietuvoje atkakliai propaguojamas senas sovietinis filmas „Niekas nenorėjo mirti“, meniškai pateikiantis Kremliaus ideologų vis dar kūrybingai eskaluojamą Lietuvos partizaninio pasipriešinimo bolševikiniams okupantams versiją“, – straipsnyje „ Sovietiniu filmu „Niekas nenorėjo mirti“ iki šiol plaunamos smegenys “ rašė menotyrininkas Arūnas Vyžintas.
Jei būtų karas - nugalėtojas aiškus  (1024)
2014 m. kovo 23 d. 09:00
Paskutiniu metu viešojoje erdvėje nerimsta diskusijos „kas būtų, jeigu būtų“. Suspės NATO ar nesuspės? Gins Lietuvą, ar bus nuošalyje? Mes sugebėsim apsiginti, ar kaip keturiasdešimtaisiais pasiduosime be šūvio? Įvairiausio plauko „specialistai“ tiesiog apsiputodami skaičiuoja mūsų ginkluotę, deda į šuns dienas karinę vadovybę ir nepaliaudami aiškina, kad „neverta blusai šokinėti prieš dramblį“.
Č. Iškauskas. S. Bandera – kovotojas, kolaborantas ar tiesiog „kalės vaikas“?  (337)
2014 m. kovo 22 d. 12:50
Kiekviena tauta turi savo didvyrius ir niekšus. Tik viena valdžia juos linkusi šlovinti, kita – niekinti. Galbūt nėra bendro vardiklio, kuris leistų juos amžiams užkelti ant pjedestalo arba nugramzdinti į nešlovingą užmarštį. O vis dėl to gal yra vienas matas? Koks? Nejaugi kova už laisvę? Bet kokiomis priemonėmis...
A. Vyžintas. Sovietiniu filmu „Niekas nenorėjo mirti“ plaunamos smegenys II  (533)
2014 m. kovo 22 d. 12:15
„Vienas svarbiausių Kremliaus propagandos „minkštosios galios“ ginklų, be abejo, yra ir Lietuvos istoriją atitinkamai iškraipantys filmai. Be galo įdomu stebėti, kaip Lietuvoje atkakliai propaguojamas senas sovietinis filmas „Niekas nenorėjo mirti“, meniškai pateikiantis Kremliaus ideologų vis dar kūrybingai eskaluojamą Lietuvos partizaninio pasipriešinimo bolševikiniams okupantams versiją“, – straipsnyje „ Sovietiniu filmu „Niekas nenorėjo mirti“ iki šiol plaunamos smegenys “ rašė menotyrininkas Arūnas Vyžintas .
KT: sovietų nusikaltimai gali būti prilyginti genocidui  (120)
2014 m. kovo 18 d. 15:30
Sovietų vykdytus trėmimus ir represijas vykstant partizaniniam karui Lietuvos teismai gali prilyginti genocidui, įrodžius, kad šiais nusikaltimais buvo siekiama sunaikinti reikšmingą lietuvių tautos dalį, antradienį paskelbė Konstitucinis Teismas .
A. Vyžintas. Sovietiniu filmu „Niekas nenorėjo mirti“ iki šiol plaunamos smegenys  (1100)
2014 m. kovo 14 d. 15:45
Lietuvoje pastaruoju metu imama kiek drąsiau kalbėti apie neigiamą Kremliaus propagandos poveikį mūsų visuomenei. Dar visai neseniai, rizikuodami būti apšaukti paranoikais, viešai tą aptardavo tik pavieniai žurnalistai, politologai, politikai ar šiaip įžvalgesni piliečiai, tačiau dabar šią skaudžią problemą šiek tiek atviriau įvardijo jau net pats Valstybės saugumo departamentas . Paskutinėje metinėje jo veiklos ataskaitoje ne be pagrindo teigiama: „Prieš Lietuvą yra vykdoma aktyvi informacinė, ideologinė ir istorijos „perrašymo“ politika.“(1)
R. Bogdanas. Ar tikrai niekas nenorėjo mirti už trispalvę?  (410)
2014 m. kovo 11 d. 14:47
Esu ne kartą girdėjęs Lietuvos šviesuomenės atstovus sakant, jog nacionalinio transliuotojo laida „Tūkstantmečio vaikai“ yra kurianti tikėjimą gražia Lietuvos ateitimi. Pasižiūri į augančius gerovės kalvius ir nusiramini dėl šviesaus šalies rytojaus.
I. Degutienė. Kaip išmatuoti atstumą nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios?  (82)
2014 m. kovo 10 d. 09:52
Kaip išmatuoti atstumą nuo Vasario 16 -osios iki Kovo 11 -osios? Mūsų dabartyje šias dvi šventes skiria vos kelios savaitės.
Rusija pradėjo informacinį karą  (308)
2014 m. kovo 2 d. 15:45
Rusijos valstybinė žiniasklaida ir valdančiosios partijos pareigūnai sekmadienį įspėjo apie ginkluotus plėšikautojus Ukrainoje ir paragino visuomenę užtikrinti prezidentui Vladimirui Putinui tvirtą paramą dėl galimų karinių veiksmų.
Prezidentė valstybės apdovanojimus įteikė daugiau nei 40 asmenų  (62)
2014 m. vasario 16 d. 11:29
Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vasario 16 -osios proga įteikė valstybės apdovanojimus daugiau nei 40 asmenų.
A.A. Terleckas. Nebus idealizmo – nebus nieko  (128)
2014 m. vasario 16 d. 08:31
Vis didesnį pagreitį įgaunančiame pasaulyje kuo toliau, tuo labiau vertinami tik praktinę naudą turintys gebėjimai, nusisukama nuo dvasinių vertybių. Švietimo ir mokslo ministras siūlo abiturientams rinktis tiksliųjų mokslų studijas ar įgauti tam tikrą profesinį išsilavinimą, tačiau šie jo siūlymai, brukami dėl situacijos, susiklosčiusios rinkoje, manyčiau, nėra teisingi.
A. Ažubalis. Kas blogiau: istorijos politika ar jos neturėjimas?  (35)
2014 m. vasario 11 d. 14:38
Tęsiant konservatorių pradėtą diskusiją apie „kietąsias“ ir „minkštąsias“ Rusijos galias bei informacinius karus, ypatingą dėmesį privaloma skirti informacijai apie mūsų valstybės praeitį.
Č. Iškauskas. Kaip lietuvių rašytojai Stalino saulę vežė  (462)
2014 m. vasario 1 d. 10:09
Visi suprantame, kad rašytojo darbas nelengvas. Atrodo, paskrebenai plunksna (žąsies plunksna buvo naudojama iki XIX a., kai atsirado metalinė) ar pabarbenai rašomąja mašinėle (pirmoji buvo patentuota 1868 m., o išleista į apyvartą ir parduota 1874 m. ginklų kompanijos „Remington“), o dabar – ir kompiuteriu (pirmas šiuolaikinis asmeninis rašomasis kompiuteris „ Apple Macintoch“ pasirodė tik 1984 m.), ir pajunti kūrybinę palaimą, be to ir pinigėlis byra. Kita vertus, kurdami rašytojai taip pat pelno šlovę ir pretenduoja į valdžią. Bet ar viskas taip paprasta?
Kelionė po įdomiausias Paryžiaus konditerijos parduotuves  (8)
2014 m. vasario 1 d. 00:00
Prancūzijos revoliucijos laikais karalienė Marija Antuanetė esą sakiusi, kad valstiečiai, jei neturi duonos, tegul valgo pyragus...
L. Kasčiūnas. Nacionalinė valstybė - lietuviškojo konservatizmo atrama  (68)
2014 m. sausio 13 d. 07:39
Lietuvoje tampa madinga diskusijas apie tautinę valstybę pradėti ar pabaigti klausimu, ar vis dar norime kurti praeito amžiaus pradžioje gyvavusią uždarą etninę valstybę? Tai kartais netgi primena sovietmetį, kai bolševikai kūrė mitą apie atsilikusią, provincialią, fašistinę tarpukario Lietuvą.
V. Ališauskas: Sausio 13-oji – pergalės, o ne begalinio gedulo diena  (102)
2014 m. sausio 13 d. 07:03
Atsimindami Sausio 13-osios aukų vardus, turime suvokti įvykio didybę, užuot galvoję apie tądien žuvusius ar nukentėjusius žmones kaip stichinės nelaimės aukas. Taip naujienų portalui LRT.lt tvirtina filosofas ir kultūros istorikas Vytautas Ališauskas .
Tikiuosi, kad jaunoji karta neperims niekingų televizinių žvaigždelių įpročių  (7)
2014 m. sausio 11 d. 00:12
Žurnalistė Neringa Medutytė (27 m.) savo posūkį į meninės kino dokumentikos sritį lygina su Sizifo akmens ritinimu į statų kalną lyjant gaiviam vasaros lietui.
Operacija Prahoje: pasikėsinimas į pavojingiausią Trečiojo reicho žmogų  (21)
2014 m. sausio 1 d. 11:10
Leidykla „Sofoklis“ išleido garsaus prancūzų rašytojo Laurent Binet romaną „HHhH“, už kurį autorius gavo Pirmojo romano Goncourt‘ų premiją.
Černobyliečiai: antra galva neužaugo, tačiau baisingos pasekmės liko  (123)
2013 m. gruodžio 12 d. 18:47
Vėžiniai susirgimai, retų formų alergijos, nemiga ir kitos ligos. Tą septyniems tūkstančiams Lietuvos gyventojų „padovanojo“ Černobylis – iki šiol didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa.
Dvasios didvyrė: 82-ejų kas rytą skuba pas vargstančius ir ligonius  (83)
2013 m. lapkričio 29 d. 17:30
Kiekvieną darbo dieną, 6-tą valandą ryto, iš savo namų Vilniaus Antakalnio rajone pasiramsčiuodama lazda į miestą išskuba 82-ejų Gražina Palionienė. Partizanų vado dukra, buvusi medikė, karo metais patyrusi nepriteklių ir benamės dalią, šiandien žmonėms skolą grąžina ir gyvenimo tuštumą užpildo globodama ligonius ir vargstančius.
Nacionalinė muzika versus muzikinis nacionalizmas: sovietų ideologijos spraga  (5)
2013 m. lapkričio 16 d. 14:32
Sovietmečiu egzistavę leidimai ir draudimai kompozitoriams buvo ne tik neaiškūs, bet dažnai ir dviprasmiški. Viena iš tokių dviprasmybių susijusi su liaudies muzika. Lietuvių muzikos tapatybei XX a. antrojoje pusėje ypač didelę įtaką padarę Bronius Kutavičius ir Feliksas Bajoras, nuo 1970 m. pradėjo kurti muziką, paremtą seniausia lietuvių liaudies muzikos tradicija, sutartinėmis. Kas lėmė, kad liaudies muzika tapo lietuvių šiuolaikinės muzikos pagrindu? Ir kodėl šie kompozitoriai sovietmečiu buvo kritikuojami, nors rėmėsi oficialiai ne tik leidžiama, bet ir pageidautina liaudies muzika?
Jaunimas įsitikinęs - be praeities nebūtų dabarties  (6)
2013 m. lapkričio 13 d. 17:25
Tikras pilietis yra tas, kuris pažįsta ir brangina tėvynę, siekia išsaugoti jos praeitį, pasirūpinti dabartimi ir kurti ateitį. Nedidelio Pandėlio miestelio, įsikūrusio Rokiškio rajone, jaunimas įsitikinęs, kad be praeities nebūtų dabarties, todėl kviečia atsigręžti į savo gimtinės šaknis ir geriau ją pažinti.
Rusijos propagandistų kirtis Baltijos šalims: kaltinimai taikant nacistinius metodus rusams  (1072)
2013 m. lapkričio 8 d. 16:18
Penktadienį Vilniuje pristatytas filmas „Nuslėpta Baltijos šalių istorija“ tėškia purvo Lietuvai , Latvijai ir Estijai . Nors pagal filmo pavadinimą peršasi mintis apie, pavyzdžiui, tarpukarį, tuo juostos autoriai neapsiriboja – pasitelkę dviprasmiškos reputacijos pašnekovus, jie dabartines Baltijos šalių demokratijas kaltina rusų tautinei mažumai taikant kone nacistinius metodus. Filmo kūrėjas – prieštaringai vertinamas Maksimas Revas, neseniai iškeitęs Estijos pilietybę į Rusijos Federacijos.
D. Liekis: patriotizmas neturi nieko bendro su radikaliomis pažiūromis  (38)
2013 m. lapkričio 7 d. 13:55
Mėnesį trukęs „Laisvės kovų anatomijos“ straipsnių ir vaizdo reportažų ciklas šiandien baigiasi. Rengdamas publikacijas turėjau unikalią galimybę iš arti susipažinti su pokario istorija Lietuvoje, pabendrauti su amžininkais ir istorikais. Gautas žinias bei potyrius pateikiau į eterį tikėdamasis prisidėti prie lietuvybės ir mokslo populiarinimo.
Vienas sovietų budelis per naktį galėjo nužudyti iki 45 aukų  (360)
2013 m. lapkričio 6 d. 20:15
Sovietų Sąjunga i antrą kartą okupavus Lietuvą, sovietų saugumo struktūros pradėjo aktyvų partizanų , ryšininkų ir rezistentų persekiojimą, suiminėjimą bei žudymą.
Partizanų nužudymu kaltintas buvęs stribas - išteisintas  (61)
2013 m. lapkričio 5 d. 19:05
Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį buvusiam stribui, šiauliečiui 85 metų Ignacui Lauciui, kurį prokurorai kaltino nužudžius keturis Lietuvos partizanus .
Už Lietuvos laisvę kovojęs azerbaidžanietis tardytojams: „kalbėsiu tik lietuviškai“  (267)
2013 m. lapkričio 5 d. 17:54
1945 metais prie Kęstučio apygardos partizanų gretų prisijungė kovotojas iš Azerbaidžano – Šakiras Sadyhovas. Kaukazo regione gimęs, netoli Baku augęs vyras iki antrojo pasaulinio karo buvo mokytoju. Vėliau, su sovietų armija, antrojo pasaulinio karo nublokštas į Rytų Europą. Čia suimtas pateko į nacių nelaisvę. Jo kalinimo vieta ne kartą keitėsi, kol galiausiai Š. Sadyhovas atsidūrė Lietuvoje.