oro policija

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė teigia, kad Estija siekia, jog NATO šalių vykdoma oro policija, sauganti Baltijos valstybių oro erdvę, būtų rotuojama tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro uostų. Tačiau, anot ministrės, Lietuva rotacijai prieštarauja, nes esą tokiu atveju oro policijos misija taptų brangesnė.

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė teigia, jog NATO gynybos ministrų susitikime dalyvaujantys Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovai pažadėjo kolegoms Aljanso viršūnių susitikime Čikagoje paskelbti tai, kaip bus didinama finansinė parama Baltijos šalyse vykdomai oro policijos misijai po 2014 metų.

Prezidentės patarėjas sako, kad kalbos apie Lietuvos ir Lenkijos santykių blogėjimą yra įtartinos, nes santykius labiausiai ir blogina "garsus šaukimas" apie jų blogėjimą.

Lietuvos ir Latvijos gynybos ministrai penktadienį skirtingai įvertino idėją į NATO vykdomą Baltijos šalių oro policijos misiją įtraukti Aljansui nepriklausančias Švediją ir Suomiją.

Vienoje iš didžiausių Kinijos oro linijų bendrovėje stiuardeses moko kung fu kovos meno, kad jos sugebėtų apsiginti nuo teroristų ir pavojingų keleivių, informuoja telegraph.co.uk.

Lietuvos karinių oro pajėgų vadas generolas majoras Edvardas Mažeikis sako, kad tiriant Lietuvos ir Prancūzijos karo lėktuvų susidūrimą nėra siekiama nustatyti, kurios šalies pilotas dėl to buvo labiau kaltas.

Perskaičius Ąžuolo Bagdono straipsnį „Lietuva be kariuomenės“ darsyk susimąsčiau – kaip vis tik išsilavinusios visuomenės dalis lengvai pasiduoda demagogijos bangai ir skuba ploti katučių populistams. O juk Ą.Bagdono straipsnį, be asmeniškumų, drąsiai galima vadinti tiesiog populistiniu.

Visi besidomintys žmonės supranta, kad kam nors rimtai užpuolus Lietuvą, mes neapsigintume. Net buvęs kariuomenės vadas, kuris turbūt matė visą kariuomenės reikalų vaizdą, tai suprato ir apsisaugodamas perėjo į Rusijos pusę. Ką čia slėpti – jei mus kas nors kada nors rimtai puls, tai tikriausiai bus rusai.

Lietuva ir JAV yra itin artimos sąjungininkės, tačiau dar yra galimybių stiprinti valstybių bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje, pabrėžta Lietuvos vadovo ir JAV gynybos sekretoriaus susitikime.

„Lituanica“ – ne mūsų vienų nuosavybė ir viltis, bet ir visų lietuvių; kai nelaimė ištinka laivą jūroj, laivo kapitonas grimzta į jūros dugną drauge su savo laivu. „Lituanica“ pristatys mudu Kaunan arba žūsime su ja“. Šie Stepono Dariaus žodžiai, ištarti prieš jo ir Stasio Girėno skrydį per Atlantą, buvo pranašiški. Prieš 75-erius metus lakūnai įveikė vandenyną, bet gimtinės taip ir nepasiekė – lėktuvas dėl iki šiol nežinomų priežasčių nukrito likus 775 km iki tikslo.

Jau pustrečių metų Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę saugantiems NATO valstybių pasiuntiniams lietuviai kariai ir aviatoriai užtikrina automobilių bei oro eismo paslaugas, priešgaisrinę bei fizinę apsaugą, rūpinasi aviacinių degalų tiekimu. Lietuvos kariuomenės vadas Valdas Tutkus žada, kad NATO dar 10 metų saugos mūsų oro erdvę.

Lietuva dar mažausiai dešimtmetį neturės optimalesnio oro erdvės apsaugos būdo nei NATO sancionuota oro policija, teigia kariuomenės vadas generolas majoras Valdas Tutkus. Jo teigimu, siekdama pateikti sąjungininkams daugiau argumentų pratęsti oro policijos misiją kaip įmanoma ilgiau, Lietuvos kariuomenė ir toliau ketina plėtoti Aviacijos bazės Zokniuose infrastruktūrą, pritraukti į ją NATO investicijų, kelti personalo parengimo lygį.

1933 m. liepos 17 d., perskridę Atlantą, bet nepasiekę Lietuvos, Soldino miške (dabar Lenkijos teritorija) žuvo Steponas Darius ir Stasys Girėnas. Jų kelionės tikslas buvo perskridus Atlantą pasiekti tuometinę Lietuvos sostinę Kauną ir taip išgarsinti Lietuvos vardą pasaulyje.

Reaguodami į pastaruoju metu padažnėjusius kaimyninių valstybių orlaivių įsibrovimus į šalies oro erdvę, Lietuvos didmiesčių gyventojai dažniausiai mano, kad to priežastis - silpna valstybės priešlėktuvinė gynyba.

Mes gana greitai įvaldėme politkorektišką leksiką ir elgesį, bent jau iš paviršiaus. Kai kas nukentėjo. Sakykime, nacionalizmas palengva išstumiamas į paraštes. Kaip gėdingas marginalinis reiškinys.

Rusijos kurstomas informacinis karas dėl Lietuvoje nukritusio jos naikintuvo leidžia manyti, kad santarvininkų saugomos oro erdvės pažeidimas buvo iš anksto planuotas veiksmas, kuriuo norėta diskredituoti NATO gynybinio "skėčio" patikimumą. Taip Eltai tvirtino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius prof. Raimundas Lopata.

Lietuva turėtų stiprinti savo oro erdvės kontrolę, kad ateityje būtų išvengta tokių incidentų kaip ketvirtadienį, kai šalies oro erdvę neteisėtai kirto Rusijos naikintuvas, tvirtina Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas. "Reikia stiprinti priešlėktuvinę gynybą, oro erdvės kontrolę. Į tai turėtų atsižvelgti Krašto apsaugos ministerija", - penktadienį žurnalistams teigė parlamento vadovas.

Baltijos šalių padangių apsaugos misiją vokiečiams ketvirtadienį perdavę olandai savo tarnybos metu tris kartus reagavo į galimus oro erdvės pažeidimus, tačiau realių įsibrovimų neužfiksuota.