muselės

Sultingi kopūstų lapai vilioja įvairius kenkėjus – kopūstinius amarus, vikšrus, garstukines kopūstinukes. Kokios efektyvios priemonės nuo jų apsaugo?

Įkyrių muselių namuose gali atsirasti bet kuriuo metu. Jų spiečiai ne juokais erzina, ir naujųjų, nekviestų gyventojų norisi kuo greičiau atsikratyti. Taigi, kodėl namie įsiveisia muselių, kaip jų atsikratyti ir neprivilioti atgal?

Šie metai pasižymi kenkėjų antplūdžiu, nes žiemą nebuvo šalčio ir jie sėkmingai išgyveno. Be to, kai ūkininkams buvo uždrausta naudoti kai kuriuose chemikalus, kenkėjai, kurie buvo grėsmingi tik rapsams, persikėlė į sodus ir uogynus.

Su kuo jums asocijuojasi Islandija? Man, asmeniškai, su geizeriais, mitinėmis būtybėmis, troliais ir, žinoma, su šalimi, pirmąja pripažinusia mūsų atkurtą nepriklausomybę. O ką šioje šalyje – saloje galima sumeškerioti „Kablys.lt“ portalui papasakojo keliautojas ir geografas Laurynas Jukna.

Ne visos žvejybos einasi kaip iš pypkės – kartais tenka grįžti namo nesulaukus nei kibimo. Ypač tai pasakytina apie „karališkojo“ kraujo turinčios žuvies – šlakio meškeriojimą. O ką daryti, kai visi aplinkui tik giriasi ir rodo savo laimikius? „Kablys.lt“ jums duoda penkis patarimus, kaip išvengti „...

Neišsigąskite, tikrai neraginsime žvejų meškerioti kiršlius su daktariška dešra. Tiesiog šlapianka – kai kurie muselinės žūklės gerbėjai žargoniškai ir kiek su humoru vadina gaudymą šlapia musele. Apie šios žūklės niuansus pakalbėsime su puikiu muselių rišėju ir žveju, Tomu Aidiečiu, Lietuvos museli...

Keliuose mūsų portalo straipsniuose jau užsiminėme apie šią savotišką, su meškeriojimu susijusią, sporto šaką – kastingą. Bet šį kartą apžvelgsime ją plačiau, juolab, kad po daugelio metų pertraukos Lietuvoje vyko parodomosios kastingo varžybos. Spalio 6d. Kazlų Rūdoje rinksosi šios sporto šakos ent...

Žmonių nenumindžiotos pakrantės, laukinė gamta ir gausybė žuvies... Apie vieną tokių žvejybinių kelionių į šiaurės Švediją Kablys.lt portalui papasakojo mano geras bičiulis Raivydas Prakompimas.

Šiltas ir saulėtas savaitgalis leido net dvi dienas džiaugtis tikra muselinės fiesta. 34-asis Lietuvos žūklės museline meškere čempionatas, kaip įprasta, vyko Varėnos raj. Puvočių kaime šalia nuostabios Merkio upės.

Vasaros pabaigoje – rudens pradžioje mažos mūsų krašto upės ir upeliai dažnai nusenka ir juose pagauti kažką padorus darosi sunku. Tačiau, atsidūrus šiuo metu prie tokio tipo vandens telkinių, galima išmėginti vieną žūklės būdą, kuris gali jus išgelbėti nuo visiškos „nekibos“.

Ne vienam meškeriotojui šapalų žvejyba museline asocijuosi su vos ne iki kaklo įsibridusiu žveju, mėtančiu ryškų „šniūrą“ kokiame nors upelio vingyje. Tačiau šiuo žūklės būdu galima meškerioti ir kiek kitaip. Juolab, kad tokį žvejybos būdą itin mėgo senosios kartos meškeriotojai, kada dar kvėpuojanč...

Mokslininkai jau anksčiau žinojo, kad vabzdžiai junta kažką panašaus į skausmą. Tačiau atliktas naujas tyrimas leidžia daryti išvadą, kad yra pakankamų įrodymų, jog vabzdžiai dar ilgai junta lėtinį skausmą net ir sužeidimui sugijus.

„Tenkara“ – tai senas japoniškas žūklės museline meškere būdas, naudotas upėtakių gaudymui upeliuose, tekančiuose tarp kalvotų šio krašto peizažų.

Meškeriotojai, bent kiek susipažinę su upių gyvenimu, puikiai žino, kad šiuo metu savo gyvybės ciklą pradeda lašalai, o juos vėl, bekylančius ir besileidžiančius iš ir į vandenį, rankioja žuvys. Tai – ženklas, kad dabar pats geriausias metas su museline meškere pagauti savo gyvenimo upėtakį. Apie ta...

Didelę įtaką upėtakiams vaidina upelio dugno struktūra. Jeigu vasarą upėtakiai dažnai mėgsta greitesnę srovę ir žvyruotą dugną, nes ten būna didžiausia vandenyje ištirpusio deguonies koncentracija, tai pavasarį, atvirkščiai, jie tokių vietų vengia. Ypač jei kalbėtume apie dėmesio vertas žuvis.

Būna dienų žvejyboje, kai tikrai nesiseka… Kažką pameti ar nutrauki, kažkur įsmunki, neduok Dieve, dar kokią meškerę sulaužai. Panašiai man buvo kelias žvejybas iš eilės, bandant sugauti pirmąjį pavasarinį upėtakį.

Kai įgrista ilgalaikis žiūrėjimas į apskritą eketę storame ežero lede, o sniego valymas nuo apšalusios žūkladėžės pradeda varyti į neviltį, metas išsiruošti ten, kur horizontai platesni o miškų ir laukų slėnius raižo paslaptingi vingiai. Taip, prie gausybės mūsų krašto upių ir upelių. Ir ten pabandy...

Stipresniam šaltukui pradėjus kaustyti vis didesnius vandens telkinius, nejučia kyla noras išbandyti ir naujus žūklės būdus. Vienas iš tokių būtų gaudymas „Velniu“ nuo ledo. Kas nežinojote, „Velnias“ yra žvejybos sistemėlė su lašo formos svareliu ir keliais slankiojančiais bei fiksuotais kabliukais ...

Turbūt ne vienas meškeriotojas pirmąją šių metų dieną sutiko su spiningu rankose, bandydamas sugauti taškuotąjį upėtakio pusbrolį – šlakį. Dažniausiai Lietuvos žvejai bando šią lašišinę žuvį sugauti kitame valo gale kabindami voblerį, vartiklę ar sukriukę. Tačiau daug įdomiau šlakį bandyti suvilioti...

Vėlų rudenį muselinės meškerės gerbėjui tenka gerai pasukti galvą, ką ir kur meškerioti. Vieni muselininkai renkasi lydekų žūklę ežeruose, o kitiems belieka apsišarvuoti kantrybe ir laukti sausio 1 d., kada baigsis lašišų, šlakių ir upėtakių nerštas. Arba dar bandyti susigrumti su didžiaisiais vėlyv...