moliuskai

Trilobitai yra viena iš labiausiai paplitusių fosilijų pasaulyje. Nepaisant gausios šių fosilijų kolekcijos, kol kas niekas nėra išsamiai ištyręs, kuo šie padarai anuomet maitinosi.

Karštomis vasaros dienomis invazinių ispaniškųjų šliužų soduose ir daržuose gana mažai matėsi, tačiau atėjus vėsesniems ir lietingesniems orams, jų ėmė rodytis vis daugiau.

Prasidėjęs sraigių rinkimo sezonas dosnus ne visiems – kraštuose, kuriuose palijo ir laikosi šiltesni orai, šių moliuskų gausu, o štai ten, kur sausa ir šalta, jų labai mažai. Pasidomėjome, kaip sraiges rinkti sekasi šiemet: kur jų daugiausiai ir kiek galima prisidurti iš šio pomėgio.

Šeimoje, kur auga vaikas, neišvengiamos ir ligos. Vienos jų labiau būdingos tik vaikams, kitomis dažnai serga ir suaugusieji. Supratimas, kaip vaikus gydyti, ypač skiriasi – vieni tėvai griežtai laikosi medikų nurodymų, kiti pasitiki internete rastais patarimais, o neretai juos dar ir interpretuoja ...

Omarus tikriausiai pažįstate iš mokyklinių biologijos vadovėlių arba restoranų meniu. O galbūt esate girdėję faktą, kad omarai nesensta?

Geležis yra mūsų organizmui reikalingas mineralas, kurio itin dažnai gali trūkti moterims, kamuojamoms gausiomis mėnesinėmis ar besilaukiančioms. Taip pat šis mineralas nėra lengvai įsisavinamas iš maisto, tad virškinimo sistemos problemos dažnai gali lemti geležies trūkumą. O jei geležies kiekis kr...

Atvėsus Baltijos jūros vandenims, plekšnės pradeda aktyviai maitintis Baltijos jūros priekrantėje. Apie šias žuvis ir jų meškeriojimą pasikalbėjome su Klaipėdos jūrų muziejaus darbuotoju, ichtiologu ir užkietėjusiu žveju Remigijumi Dailide.

Natūralūs vandens telkiniai – gyvybiškai svarbus elementas ne tik žmogui, bet ir daugybei tampriais ekologiniais ryšiais susijusių organizmų, sudarančių ištisas bendrijas. Natūralūs paviršinio vandens telkiniai užima 1,4 proc. Lietuvos teritorijos. Dėl didėjančio žmogaus poveikio vis didesnę grėsmę ...

Paslaptingi parazitai sparčiai naikina tik Viduržemio jūroje gyvenančius stambius dvigeldžius moliuskus ir jei mokslininkai neras būdo šiems parazitams greitai sustabdyti, kilniosios pinos gali visai išnykti.

Rugsėjis ir spalis – puikus metas žvejoti karšius, tačiau vėstančiame vandenyje reikia laikytis kelių taisyklių, kurios gali nulemti sėkmę arba visišką fiasko. Žinoma, jei pasitaiko diena, kai karšiai kimba labai gerai, žvejo klaidos nebūna tokios lemtingos. Bet visi žinome, kad tokios dienos pasita...

Plekšnė (lot. Pleuronectes platessa, angl. Plaice, vok. Scholle) plekšninių (Pleuronectidae) šeimos verslinė žuvis.

Artėjant rudeniui ir vėstant vandeniui daugelis visą vasarą lynus gaudžiusių meškeriotojų keičia savo žūklės išvykų maršrutus ir nusitaiko į kitas žuvų rūšis. O visai be reikalo. Rugpjūčio pabaiga, rugsėjis, o kartais net ir spalis, gali padovanoti labai gražių lynų.

Vijūnas (lot. Misgurnus fossilis, vok. Europäischer Schlammpeitzger) – vijūninių (Cobitidae) šeimos žuvis. Vijūno kūnas ilgas, plokščiais šonais. Uodegos pelekas suapvalėjęs. Žvynai smulkūs. Nugara geltonai ruda, šonuose – plati tamsi juosta, o jos viršuje ir apačioje po siaurą juodą juostelę.

Šamas (lot. Silurus glanis, angl. Wells catfish, vok. Europäischer Wels) šaminių (Siluridae) šeimos žuvis, panaši į vėgėlę.

Įvairūs kepiniai – puikus masalas įvairioms karpinėms žuvims. Ir nors mūsų žvejai dažniausiai apsiriboja eiliniu batonu, kartais verta ir patiems pasisukioti virtuvėje ir išsikepti vieną paprastą pyragą, kuris tikrai gali padidinti jūsų žūklių efektyvumą.

Krevetėmis dažniausiai apsirūpina į jūrą traukiantys meškeriotojai, tačiau šį masalą verta naudoti ir kai kurių gėlavandenių žuvų žūklėje, ypač lynų. Jie tikrai mėgsta krevetes ir noriai jas čiumpa. Be to, blogiausiu atveju pats turėsite puikaus užkandžio, jei nekibs.

Juodasis amūras (lot. Mylopharyngodon piceus, angl. Black amur) – karpžuvių žuvis, priklausanti karpinių (Cyprinidae) šeimai.

Paprastasis otas, arba otas, didysis rombas (lot. Psetta maxima, Scophthalmus maximus) – otinių (Scophthalmidae) šeimos plekšniažuvė (Pleuronectiformes).

Jau liko visai nebedaug laiko, kol Baltijos jūros priekrantėje pakankamai sušils vanduo ir čia pasirodys juodažiočiai grundalai, žvejų žargonu vadinami tiesiog „ byčiokais ”. Ši invazinė žuvų rūšis kelia nerimą mokslininkams, tačiau džiugina žvejus, kurie įpusėjus pavasariui vienas kito ima klausinė...

Kad ir ką bedarytume, invazinės rūšys sparčiai skverbiasi į Lietuvą. Kuo toliau, tuo jų daugiau. Mokslininkai pastebi, kad Lietuvoje, be kita ko, jau šliaužioja ir svetimšaliai moliuskai, kurie kenkia vietiniams augalams augalams. Jie jau spėjo tapti tikru sodininkų siaubu.