657 straipsnių
Mėnulis – palydovas ir vienintelis Žemės gamtinis palydovas. Tarp mėnulio ir žemės yra 1,3 šviesos minutės. Palydovas yra antras pagal šviesumą kosminis kūnas matomas iš žemės.
Plika akimi šviesiame mėnulio skritulyje matomas tamsios dėmės ir lygios žemės sritys – jos vadinamos jūromis. Šviesios sritys yra aukštumos ir vadinamos žemynais. Šie pavadinimai sąlygiški, nes mėnulio paviršiuje nėra didelio kiekio vandens.
Tiek jūrose, tiek žemynuose yra daug kraterių. Matomoje mėnulio pusėje lygumų yra daugiau negu nematomoje.
Nors ir retai, bet danguje kartais pasirodo ypatingai atrodantis Mėnulis, vadinamas „Mėlynuoju supermėnuliu“. Šį mėnesį nepraleiskite progos jį pamatyti, nes ji pasikartos tik 2032 metais, praneša „Science Alert“.
Gilių jausmų savaitė. Ji Įdomi stipriomis emocijomis, netikėtomis žiniomis, išgyvenamais giliais jausmais.
Šįsyk laidoje pažvelgsime į paslaptingąjį dangaus kūnų pasaulį. Ar tikrai žmones veikia Mėnulis? Saulės užtemimas? Kaip keičiasi pati Žemė? Ar užkariausime Marsą? Ar atrasim gyvybę kitoje planetoje? Mokslas juda į priekį ir į vis daugiau tokių klausimų atsako. Kokie dar neatsakyti? Pašnekovas – Fiz...
Kiekvieną lapkritį, keletą dienų po pilnaties Didžiajame barjeriniame rife Australijoje vyksta nuostabus reginys: koralai į vandenį išleidžia milijardus kiaušinėlių ir spermatozoidų, kurie susijungia į laisvai plaukiojančias lervutes. Šios lervos ilgainiui įsikuria ir sudaro naujas koralų kolonijas.
Naujausiame Europos kosmoso agentūros (ESA) Marso zondo „Mars Express“ kadre įamžintas „nostalgiškas šeimyninis portretas“ – mūsų Žemė ir Mėnulis.
Mokslininkai aptiko ypatingą dėmę nuo šilumą skleidžiančios medžiagos, glūdinčios tolimojoje Mėnulio pusėje. Didžiausia tikimybė, kad šios dėmės kaltininkė yra uoliena, kuri už Žemės ribų yra labai reta.
Dangaus slėpinių entuziastai iš Čilės – devintame danguje: jiems pasitaikė unikali galimybė pagulėti po ir iš visų pusių apžiūrėti tikrovišką 3D Mėnulio kopiją.
Vėlų birželio 21-osios vakarą, prieš vidurnaktį ir po jo, danguje bus matomas įspūdingas reginys – vasaros saulėgrįžą papuoš jaunas Mėnulis, nutviekstas Da Vinčio švytėjimo, o jį palydės priartėjusios planetos – Venera ir Marsas.
Per artimiausią dešimtmetį Mėnulyje leisis ne vienas didžiulis erdvėlaivis. Tiek NASA „Artemis“ programa, tiek Kinija planuoja ne tik nuskraidinti žmones į palydovą, bet ir įrengti nuolatines tyrimų stotis. Tam reikės gausybės išteklių – žinoma, dalį jų galima bus pasigaminti tiesiai Mėnulyje, bet t...
Rusijos kosmoso agentūros „Roscosmos“ Mėnulio modulio „Luna 25“ paleidimas buvo planuotas šių metų liepos 13 dieną, tačiau ir vėl buvo atidėtas. Remiantis oficialiais duomenimis, raketą su Mėnulio moduliu į kosmosą pakils ne anksčiau kaip rugpjūčio mėnesį, pranešė Rusijos naujienų agentūra TASS.
1957 m. sovietai į kosmosą paleido pirmąjį dirbtinį Žemės palydovą „Sputnik-1". Tai buvo labai svarbus įvykis. Nepaisant to, pasaulyje daug kas netikėjo, kad žmonija labai greitai žengs į priekį ir bus pamatyta kita Mėnulio pusė.
NASA kosminis zondas „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO) Mėnulio paviršiuje aptiko keturis objektus, kurių prieš mėnesį toje vietoje dar nebuvo.
Atrodo, kad stiklas – tai civilizacijos produktas, bet iš tiesų jis formuojasi ir natūraliai. Aišku, ne dideliais lakštais; žaibai, ugnikalnių išsiveržimai ir kiti staigiai uolienas įkaitinantys reiškiniai dažnai suformuoja stiklo granulių. Granulių formos būna įvairios – rutuliukai, elipsoidai, laš...
Jau daugiau nei šimtmetį žinome, kad Žemė susideda iš trijų pagrindinių komponentų: branduolio, mantijos ir plutos. Branduolį galima suskirstyti į dvi dalis: kietą centrinę ir skystą išorinę. Abi sudarytos daugiausiai iš geležies, bet milžiniškas slėgis suspaudžia centrinius 1200 kilometrų į kietą r...
Mėnulis pamažu tolsta nuo Žemės, bet ar iš tikrųjų neteksime Mėnulio anksčiau, kol Saulė pavirs raudonąja milžine ir sunaikins abi planetas, – skelbia livescience.com.
Kinija planuoja maždaug per penkerius metus pradėti statyti bazę Mėnulyje, pradėdama nuo plytų iš Mėnulio grunto, teigia su projektu susiję mokslininkai. Apie tai pranešė laikraštis „South China Morning Post“ (SCMP).
Japonų astronomas Daichi Fujii užfiksavo, kaip į Mėnulį atsitrenkė asteoroidas. Asteroido smūgio į Mėnulio paviršių metu buvo įamžintas ir galingas sprogimo blyksnis.
NASA pranešė, kad misija „Artemis“ pereina į kitą etapą ir atskleidė, kada įvyks pirmoji misija į Mėnulį su įgula.
Šaltukui paspaudus pragiedrėjusį vėlyvą trečiadieno vakarą danguje pasirodė įspūdingas reginys. Mėnulio jaunatį lydėjo du ryškūs „kaimynai“ – Venera ir Jupiteris.
Kad Mėnulis sukelia potvynius, žmonės suprato dar Antikos laikais. Per pastarąjį šimtmetį išsiaiškinta, kad Mėnulio gravitacija analogiškai veikia ir Žemės atmosferą, mantiją, skystą branduolį ir jonosferą.
