Marsas

481 straipsnių

Marsas (sen. lietuvių pavadinimas Žiezdrė) – ketvirtoji pagal atstumą nuo Saulės (tarp Žemės ir Jupiterio) ir septinta pagal dydį Saulės sistemos planeta.

Zondo „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) nufotografuoti Marso paviršiaus kadrai pirmą kartą mokslininkams suteikė galimybę suskaičiuoti, kiek per metus Raudonojoje planetoje nukrenta asteroidų, paliekančių mažiausiai 4 metrų skersmens kraterius, informuoja NASA.

Povilas Juodelis

1969 m. JAV astronauto Neilo Armstrongo kojos palietė Mėnulio paviršių. Beveik iš karto pasigirdo raginimų tęsti kosmoso „užkariavimą“. Visų žvilgsniai, be abejo, nukrypo Marso pusėn. Praėjo daugiau nei 40 metų ir žmogaus pėdsakų ten vis dar nematyti, bet šviesa tunelio gale jau yra. Projekto „Mars ...

NASA planuoja surasti mažą asteroidą, kurį būtų galima pasiųsti į orbitą netoli Mėnulio. Šis asteroidas būtų labai svarbus žingsnis rengiantis astronautų misijai Marse, pareiškė NASA atstovai. Projektas, kuriame numatyta, jog tokiame asteroide astronautai galėtų apsilankyti jau 2021 metais, yra įtra...

NASA Žemei pavojingų objektų skyriaus tyrėjai paskelbė, kad naujausi Saiding Springo kometos (C/2013 A1) stebėjimai sudarė galimybes patikslinti kometos trajektoriją. Paaiškėjo įdomus dalykas: pasirodo, naujausiais duomenimis kometa praskris arčiau Marso nei buvo skaičiuota ligi šiol, tačiau kometos...

Kone penktadalį Marso pusiaujo perimetro dengiantis Marinerio slėnis yra viena didžiausių kanjonų sistemų Saulės sistemoje, greta kurios konkurentas iš Žemės – Didysis Kanjonas – atrodytų kaip nykštukas.

NASA informuoja, kad praėjusią savaitę dėl staigaus sistemų gedimo NASA inžinieriai nutraukė visus mobiliosios tyrimų laboratorijos „Curiosity“ Marse darbus. Marsaeigis ilsėsis, kol pavyks pašalinti gedimus.

Astronomai teigia, kad 2014 metų spalį Marsą gali ištikti didžiulė katastrofa - su planeta gali susidurti kometa C/2013 A1. Tai sukeltų sprogimą, prilygstantį 20 milijardų megatonų trotilo sprogimui, praneša „RIA Novosti“.

NASA mokslininkai, tiriantys pirmo gręžinio Marse mėginį, sako, kad raudonas tik planetos paviršius. Giliau pakapsčius galima rasti pilkų smilčių, tarp kurių – ir kalcio sulfatas. Radinys leidžia kalbėti apie paviršiuje kadaise tekėjusį vandenį.

Marso meteoritas, rastas Antarktidos lede, leidžia manyti, kad raudonosios planetos paviršiuje yra daugybė chemikalų, panašių į tuos, kurie dedami į namuose naudojamą baliklį. Tai padidina tikimybę, kad anglies turinčius junginius (reikšmingus gyvybės indikatorius) galėjo suardyti cheminės reakcijos...