Marsas

Kalbų apie žmonių misiją į Marsą daug. Tik kažkodėl niekas nekalba apie Venerą. Kodėl gi ne Venera? Sunku patikėti, bet Venera – kur kas geresnė alternatyva žmonijos kolonijai. Iš pirmo žvilgsnio tai nuskambės kaip nesąmonė, tačiau Venera, ko gero, yra palankiausia žmonijai gyvenimo vieta Saulės sis...

Nors ir JAV kosmoso agentūra NASA, ir privačios organizacijos – tokios, kaip „Mars One“ - teigia priešingai, žmonija dar neturi nė žinių ir technologijų, nė finansinių išteklių, kad galėtų išsiųsti žmones į Marsą ir sukurti ten koloniją, tikina mokslininkai, politikos ekspertai ir teisininkas.

Iš šimtų tūkstančių astronautais pageidavusių tapti žmonių buvo atrinkta šimtas kandidatų, kurie pereis į kitą „Mars One“ projekto etapą ir kovos dėl galimybės įkurti raudonojoje planetoje žmonių koloniją.

700 milijonų metų – tiek truko mūsiškės Saulės sistemos formavimasis. Visatos mastais, tai nelabai ilgai. Tačiau visi svarbiausi „Saulės šeimynos“ įvykiai spėjo nutikti būtent per šį laiką. Kokie gi?

Ar žinojote, kad praėjusiais metais mokslininkai ne tik nutupdė zondą ant kometos, surado dar vieną būdą išmaitinti milijardus žmonių, į dar smulkesnes daleles suskaldė atomą, išmoko elektrą perduoti be laidų ir padarė pažangą įžiebiant dirbtines žvaigždes? Visų atradimų neįmanoma aprašyti, tad pris...

Atsektas Žemės atmosferos azoto kelias nuo besisukančio dulkių ir dujų disko, suformavusio mūsų planetų sistemą ir netgi galėjusio tiekti organinėse reakcijose dalyvavusį amoniaką. Visa tai sužinota iš Antarktidoje rasto meteorito, pavadinto populiarios alaus rūšies garbei.

Marso paviršiuje surastas pradingęs Marso zondas „Beagle 2“ – iš nuotraukų panašu, kad jis nesubyrėjęs. Šis zondas, kurio projektui vadovavo britai, Raudonojoje planetoje bandė nusileisti 2003 metais, per Šv. Kalėdas. Nusileidimui suminkštinti buvo naudojami parašiutai ir pripučiami kamuoliai, tačia...

Metano dujų likučiai neįrodo gyvybės egzistavimo Marse, o kiti surinkti įrodymai tėra daliniai, įsitikinęs astronomas Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius Gunaras Kakaras.

NASA marsaeigis „Curiosity“ siunčia mokslininkams ir gyvybės Marse ieškantiems džiuginančius signalus.

Nuo Žemės iki Jupiterio – 588 mln. km. Nuo Žemės iki Saturno – 1,3 mlrd. km. Palyginimui, nuo Žemės iki Saulės – vos 149 mln. km. Vis dėlto prieš tai minėti du Saulės sistemos sunkiasvoriai turi milžiniškos įtakos mūsų planetoje vykstantiems procesams. Nepaisant to, kad mus nuo jų skiria šimtai mili...

Kiek mums žinoma, Marsas – tai tuščia dykynė be jokių gyvybės ženklų. Žinoma, vieną-kitą mikrobą gal ir pavyktų surasti, bet tikriausiai nebus klaida manyti, jog Raudonojoje planetoje jokios pažangios civilizacijos nėra. Bet ar visada taip buvo? O gal kadaise Marse gyvavo klestinti civilizacija, gal...

Tai buvo nuostabus 2012 m. rugpjūčio 6 d. rytas. Kai kurie snaudėme Palangoje, laikrodžiai tiksėjo po 7:17. Kai kurie laimingi bėgome prie jūros išsimaudyti. O tuo metu, po daugiau nei devynis mėnesius trukusios kelionės, nusileido robotas. Nusileidimas buvo sėkmingas, suveikus parašiutui, raketinia...

Pasirodo, vietos būtų kaip tik! Tie vidutiniškai 384 tūkst. km, kurie skiria Žemę ir Mėnulį, būtų kaip tik reikiamo dydžio plyšys, kuriame tilptų visos Saulės sistemos planetos. Ir dar liktų, vienais skaičiavimais – 8 030 km, kitais – 4 392 km laisvos erdvės. Bet jei visos planetos susibėgtų į štai ...

Nedidelio kalno dydžio kometa sekmadienį praskriejo šalia Marso, pradžiugindama astronomijos entuziastus kartą per milijoną metų pasitaikančiu prasilenkimu.

Artimiausią sekmadienį, spalio 19 d. Marsas sulauks nekviestų svečių. Tiksliau, viešnios – didžiulės kometos. Palyginus su ja, garsioji Čuriumovo-Gerasimenkos kometa, ant kurios po mėnesio leisis ESA zondo „Rosetta“ nusileidimo aparatas „Philae“, tėra vos 3 km skersmens nykštukas. O štai Marso link ...

NASA tiria galimybę į Marsą keliaujančios įgulos narius panardinti į sąstingio būseną. Manoma, kad tai gali smarkiai sumažinti žmonių ekspedicijos į Raudonąją planetą kainą, tuo pačiu priartinant šiuos planus prie realybės.

Beveik kasdien Marse siaučiantys smarkūs vėjai formuoja jo paviršių, stumdydami slenkančias kopas ir mesdami iššūkį tyrinėtojams, antradienį pranešė mokslininkai.

JAV kosminis zondas MAVEN, prieš 10 mėnesių paleistas Marso link, sėkmingai įskriejo į Raudonosios planetos orbitą. Tai sekmadienį pranešė NASA ir Kolorado valstijos universtiteto atstovai, realizuojantys šį 670 milijonų dolerių vertės projektą.

JAV nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) kosminis zondas MAVEN sekmadienį pradėjo suktis aplink Marsą, vykdydamas misiją, per kurią bus tiriama, kaip Raudonoji planeta iš šiltos ir drėgnos virto šalta ir sausa.

Marsaeigis „Curiosity“ galiausiai pasiekė Sharpo kalno papėdę, Kilimandžaro dydžio kalną, prie kurio keliavo didžiąją pastarųjų poros metų dalį.