Marsas

Marse dažnai vyksta dulkių audros. Kartais jos būna mažytės, apsiribojančios vienu ar keliais sūkuriais, o kartais apgaubia visą planetą.

Kaip žinia, NASA kitą dešimtmetį planuoja pasiųsti į Marsą pirmuosius kolonistus. Gali būti, kad juos aplenks kosmoso entuziastas (kosmoziastas?) Elonas Muskas, svajojantis Raudonąją planetą teraformuoti. Bet ar tai įmanoma?

Žmonių kelionė į Marsą kelia daug iššūkių – ir technologinių, ir biologinių. Daugybei jų sprendimų ieškoma Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS). Apie kai kuriuos tyrimus girdime daug – tai ir kaulų bei raumenų silpimo mikrogravitacijoje tyrimai, ir akių deformacijų bei kraujospūdžio pokyčių analizė...

Negalima nesižavėti mokslininkų pasiekimais tiriant kosmoso tolius ir artimesnius kosminius kaimynus. Tačiau, kad ir kaip norėtųsi tapti Marso kolonizavimo liudininkais, šaltas protas sufleruoja, kad tai nebūtų tokia jau gera idėja.

Žmonių kelionė į Marsą kelia daug iššūkių – ir technologinių, ir biologinių. Daugybei jų sprendimų ieškoma Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS).

Marse, kaip ir Žemėje, yra daugybė kopų, tačiau Marse jas formuoja procesai, kurie Žemėje nevyksta. Naujame tyrime išnagrinėtas kopų judėjimas didžiojoje dalyje Marso paviršiaus.

Būkime realistai, jūs greičiausiai niekada nenukeliausite į Marsą. Tačiau bent dalelė jūsų tikrai gali pasiekti tolimąją planetą. JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija, sutrumpintai vadinama tiesiog NASA, suteikia galimybę nusiųsti savo vardą į Marsą.

Kadaise Marse vandens netrūko. Dabar Marse sausa ir šalta. Kas išeidamas ištraukė kamštį?

Jautri, emocinga savaitė. Tai dienos, kurios išgrynins situacijas, padės pamatyti jas ryškioje šviesoje. Savaitė prasidės, Mėnulio ritmų įtakoje, emociškai jautria diena. Būsite linkę giliau analizuoti situacijas, vertinti rezultatus. Mėnuliui keliaujant Mergelės ženklu, norėsis suvokti reiškinių pr...

Kadaise Marsas turėjo daug vandens paviršiuje, o dabar visas vanduo yra sustingęs į ledą arba pranykęs. Kaip tiksliai vanduo išgaravo iš planetos – neaišku.

Marse nusileidęs NASA zondas „InSight“ anksčiau šį mėnesį užfiksavo silpnų seisminių virpesių, kurie, kaip manoma, buvo pirmasis šioje planetoje užregistruotas drebėjimas, antradienį pranešė mokslininkai.

Metus laiko – nuo 2015 m. kovo iki 2016 m. kovo – NASA astronautas Scottas Kelly praleido Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS), šimtus kilometrų virš Žemės, o jo identiškas dvynys brolis Markas tuo metu gyveno Žemėje.

Žemėje Saulės užtemimai būna įspūdingi, nes Mėnulio regimasis dydis yra beveik toks pat, kaip Saulės, todėl palydovas gali visiškai uždengti žvaigždę. Marse Saulės užtemimai irgi vyksta, tačiau Marso palydovai Fobas ir Deimas yra gerokai mažesni už Mėnulį, tad visos Saulės neuždengia.

Gyvybės paieškos už Žemės ribų intriguoja beveik kiekvieną mūsų planetos gyventoją. Gyvybės atradimas kitame dangaus kūne būtų bene didžiausias žmonijos pasiekimas ir galimai pakeistų gyvybės suvokimo ribas. Tačiau kur ieškoti? Nuo ko pradėti?

Marsas yra ketvirtoji nuo Saulės nutolusi planeta, skrieja aplink mūsų žvaigždę elipsės formos orbita. Vis dėlto Marsą mes labiau pažįstame kaip dangaus kūną, kuriame tikimės, kad yra gyvybė, arba kaip planetą, į kurią žada skristi žmonės netolimoje ateityje.

Prieš dvi savaites buvo daug kalbama apie sukonkretintus ir paankstintus NASA planus žmonių sugrįžimui į Mėnulį, o praėjusią savaitę paskelbta, kad į Marsą žmonės turėtų nuskristi 2033-aisiais.

Naujienų apie vandenį Marse pastaruoju metu išgirstame reguliariai. Kartais tai būna atradimai apie senovėje tekėjusias upes ar plytėjusius vandenynus, kartais – apie vandenį šiandien, kurio didžioji dalis sušalusi poliarinėse kepurėse, bet kažkiek yra ir kitur planetoje.

Tolimoje praeityje Marse buvo vandenynų ir jūrų. Taip pat ten vykdavo katastrofiški potvyniai, kurie išgrauždavo milžiniškus kanalus. Būtent tokie kanalai, aptikti 1972 metais iš orbitos, paskatino didžiulį susidomėjimą Marsu, kaip vieta, kurioje kadaise galėjo egzistuoti gyvybė.

Prieš 3-4 milijardus metų Marso paviršiuje buvo daug vandens. Šiauriniame pusrutulyje plytėjo vandenynas, kitur buvo ežerų, upių ir jūrų, kurios paliko dar šiandien matomas struktūras paviršiuje.

Pernai Marso pietų ašigalyje, po ledo kepure, aptiktas skysto vandens ežeras. Tuo metu tyrėjai teigė, kad ežeras išlieka skystas dėl didžiulio slėgio bei druskingumo, nors jo temperatūra žemesnė už nulį.