Mano drąsi istorija

Sėdėdamas prie kompiuterio nuobodžiame darbe Mažvydas Laurinaitis svajojo, kaip vakare galės atsipalaiduoti sporto salėje. Galų gale vaikinui toptelėjo mintis, o kodėl jam reikia svajoti, jei jis sporto salę gali paversti savo darboviete.

„Magijos paieškos“ (angl. In search of magic) – toks užrašas ištatuiruotas ant Majos Karlsonės peties, tai merginos mėgstama frazė ir jos Gruzijoje įkurtos kompanijos moto.

Prieš porą metų viena Suomijos agentūra paskelbė, kad ieško žmogaus, kuris norėtų stebėti Šiaurės pašvaistę. Pasaulio žiniasklaida tai pristatė kaip svajonių darbą, o agentūrai teko laimingąjį atsirinkti iš daugiau nei 30 tūkst. kandidatų.

Andrius Pieslikas su malonumu pasakojo apie besikeičiančias lietuvių vestuvių tradicijas, kuriozus, kurie atsitinka vedant renginius, o pokalbiui įsibėgėjus jis nustebino išsitraukdamas „Lego“ kaladėles ir paraginęs mane sukonstruoti ančiuką.

Klausant verslininkės Liucinos Rimgailės pasakojimo atrodo, kad ji paroje turi daugiau nei 24 valandas, nes spėja suktis ir planuodama renginius, ir prižiūrėdama kepyklėlę, o pradžioje, užsiimdama šiomis veiklomis, dar ir studijavo magistrą.

Nuo maisto likučių valgymo iš kliento paliktos lėkštės iki sėkmingo verslo ir svajonių gyvenimo – tokį kelią nuėjo jaunas vyras Žilvinas Butkevičius.

„Tavo idėjos fainesnės, gražesnės, puikiau atrodančios net už Agnės Jagelavičiūtės“, – toks įrašas paliktas ant Kamilės Krasnickaitės socialiniame tinkle „Facebook“ sukurto puslapio „Ok, but first breakfast“ (angl. – Gerai, bet pirma – pusryčiai).

„Reik į eketę tau lįst, – rekomenduoja Nerijus Šilingis, kai pradėdamas pokalbį atsiprašiau, kad esu peršalęs, todėl galiu nutraukti pašnekovą savo kosuliu, tačiau iškart priduria. – Bet jau dabar per vėlu, reiktų profilaktiškai tą daryti, tada išvengsi tokių problemų.“

„Vilnius tikrai yra labai gera vieta gyventi, džiaugiuosi, kad gimiau, augau ir dar esu čia“, – sako „šiltą“ vietą banke palikęs ir nemokamas ekskursijas po Lietuvos sostinę pradėjęs organizuoti Albertas Kazlauskas.

12 metų emigracijoje praleidusi Viktorija Folk susikūrė pavydėtiną karjerą, įsuko nuosavą verslą, tačiau laimės Anglijoje nerado ir šiandien gyvenimu mėgaujasi siekdama sukurti geresnę Lietuvą.

Sėkminga karjera, neblogas atlyginimas, įdomus darbas ir pripažinimas – atrodytų, ko daugiau žmogus gali norėti. Tačiau žurnalistė Sandra Vilimaitė vos pajutusi, kad jai nebemalonu ryte keltis į darbą, per kelias minutes nusprendė viską mesti.

Dažnai kyla klausimas, kodėl moterys nepalieka smurtaujančio vyro, o atvirkščiai, kenčia ir dažnai net jį gina nuo aplinkinių. 37-erių Vaida (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) į šį klausimą atsakymą turi: „Nežinomybė dėl ateities yra baisiau nei smūgiai, ypač, kai juos išgyveni ne pirmą kartą.“