LSAS

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga ( LSAS ) praneša, kad atliko viešosios nuomonės tyrimą apie studijų lankstumą, kurio metu net 72 proc. studentų pareiškė, jog Lietuvoje organizuojant studijų procesą trūksta ne tik palankių sąlygų, modeliuojant savo studijų programas bei grafikus, bet ir informacijos apie šias galimybes.

Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) formuojant rezidentūros nuostatų keitimo projektą, apimantį visas tris studijų kryptis - veterinariją, odontologiją ir mediciną - Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) pabrėžia, kad ne visi pakitimai studentams yra palankūs, praneša LSAS .

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) praneša, kad kartu su Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS) bei Lietuvos moksleivių parlamentu (LMP), reaguodami į studentų ir moksleivių atsiliepimus dėl aukštųjų mokyklų teikiamos informacijos, pabrėžia, jog remiantis Mokslo ir studijų įstatymu, dažnu atveju duomenys esamiems ir būsimiems studentams yra pateikiami ne visada pakankami ir kokybiški.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS), reaguodama į Ministro pirmininko sudarytos darbo grupės pateiktas rekomendacijas dėl Lietuvos universitetų tinklo optimizavimo, pažymi, jog yra poreikis optimizuoti aukštųjų mokyklų tinklą, tačiau veiksmai turi būti vykdomi apgalvotai bei nuodugniai išnagrinėjus visas galimybes ir pasekmes.

Lapkričio 12 dieną, Vilniaus Gedimino technikos universitete vykusioje Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) neeilinėje ataskaitinėje – rinkiminėje konferencijoje, vienerių su puse metų prezidento kadencijai buvo išrinktas Vilius Morkūnas, kuris vadovaus organizacijai 2011-2013 metais, rašoma LSAS pranešime spaudai.

Pamesti Lietuvos studento pažymėjimą (LSP) baisiau nei pasą – už tai gresia bauda, kuri šįmet išaugo nuo 30 Lt iki 60 Lt. Iš baudų už pažymėjimus kišenes pasipildančios studentiškos organizacijos taip aiškina kovojančios su studentų sukčiavimu. Tam neprieštarauja Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM).

Pasibaigus pirmajam stojimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas etapui, Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) pastebi, jog viltys, kuomet praėjusiais metais buvo skirta 600 tūkst.litų populiarinti valstybės poreikiams svarbias studijų kryptis universitetuose ir kolegijose, liko nepateisintos.

Lietuvos studentų atstovybių sąjungai (LSAS) atlikus Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventų apklausą apie studijų tęsimo aukštesnėje studijų pakopoje perspektyvas, paaiškėjo, kad beveik trečdalis bakalauro diplomą šiemet įgijusiųjų ketina ir toliau tęsti studijas, 2/3 iš jų rinksis studijas Lietuvoje, 68 proc. ketina darbo ieškotis pagal įgytą specialybę ir 63 proc. absolventų teigė, jog jų mėnesinės pajamos neviršija 500 Lt.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) kritiškai vertina viešumoje jau nebe pirmą kartą pasirodžiusius pasisakymus apie minimalios algos diferencijavimą pagal amžių. LSAS įsitikinimu, toks siūlymas tolygus diskriminacijai pagal amžių, neatsižvelgiant į asmens gebėjimus ir patirtį, bei gali dar labiau paskatinti jaunų žmonių emigraciją.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) reaguodama į Seimo nario Andriaus Burbos Seime pateiktą rezoliucijos projektą dėl Lietuvos demografinės padėties gerinimo ir emigracijos stabdymo, bei jame išdėstytą siūlymą valstybės finansavimą gavusius studentus priversti likti dirbti Lietuvoje arba grąžinti valstybei studijų kainą, vertina ne tik kaip nesprendžiantį esamų problemų iš esmės, bet ir galintį sukelti priešingą poveikį.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS), išanalizavusi „Lietuvos Respublikos Kūno kultūros ir sporto įstatymo“ projektą bei atsižvelgusi į studentų nuomonės tyrimo apie kūno kultūros dalyką Lietuvos aukštosiose mokyklose rezultatus, pastebi, jog Įstatymo projekto straipsnis, kuriuo rengiamasi nustatyti, kad pirmame bei antrame kursuose aukštosiose mokyklose kūno kultūros dalykui turėtų būti skirta ne mažiau nei 2 valandos per savaitę, o kituose – pasirinktinai.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS), reaguodama į šiais mokslo metais išryškėjusias tendencijas, kai dėl visapusiškai neįvertintų realių aukštųjų mokyklų galimybių vykdyti studijų programas nukenčia studentai, prašo garantuoti, jog nevykdant arba sustabdant studijų programas, nebūtų pažeistos studentų teisės.

Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) siūlymas studentų atitikimo gero mokymosi kriterijui patikrinimus vykdyti ne kas dvejus metus, kaip numatyta dabar, o reguliariai po kiekvieno semestro, yra ankstyvas, pirmadienį pareiškė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS), įvertinusi per dvejus metus po Mokslo ir studijų įstatymo patvirtinimo išryškėjusius įstatymo trūkumus bei kylančias problemas, pateikė už aukštąjį mokslą atsakingiems valdžios institucijų atstovams pakeitimų siūlymus.

Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) ataskaitinėje – rinkiminėje konferencijoje šeštadienį organizacijos prezidente pusantrų metų kadencijai išrinkta Ieva Dičmonaitė. Ji pakeitė prieš tai kadenciją organizacijai vadovavusį Arūną Marką.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS), kartu su Lietuvos mokinių parlamentu (LMP) bei Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS), atkreipdama dėmesį į tai, jog iki kovo 7-osios dienos abiturientai privalo apsispręsti, kokius brandos egzaminus laikys, ragina egzaminus rinktis atsakingai ir tikslingai.

Jei išgali mokėti už aukštąjį mokslą, susimokės ir privalomąjį sveikatos draudimą. Drausti reikėtų tik tuos studentus, kurių studijas finansuoja valstybė. Tokios idėjos sklando Vyriausybėje.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) pastebi, kad šiuo metu aukštosiose mokyklose vykstanti studentų egzaminų sesija išskirtinė studentų, informuojančių apie akademinio nesąžiningumo atvejus, gausa bei naujais sukčiavimo metodais, siekiant gauti geresnius įvertinimus. LSAS kreipėsi į aukštąsias mokyklas prašydama imtis priemonių prieš šios sesijos metu itin populiariu tapusį egzaminų laikymą už kitus asmenis. Pastebima, kad gabių studentų, galinčių suteikti egzamino laikymo paslaugas, nesibaiminama ieškoti net ir oficialiose aukštųjų mokyklų interneto svetainėse.

Šis klausimas kilo apsilankius vienoje jaunimo konferencijoje Vilniuje. Renginys taip ir vadinosi: „Ar išsilavinimas užsienyje suteikia daugiau galimybių įsidarbinti Lietuvoje?“ Tačiau tema nukreipė mintis visai kita kryptimi, daug platesne, nei įsidarbinimo galimybių priklausomybė nuo universiteto dislokacijos vietos.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) kreipėsi į prezidentę bei Seimo narius, ragindama neremti Vyriausybės ketinimų panaikinti privalomo sveikatos draudimo (PSD) apmokėjimą daliai studentų. Siūlymą iš valstybės lėšų įstojusius į aukštąsias mokyklas iki 2009 metų, studijuojančius ištęstine studijų forma bei vyresnius nei 25 metų studentus apmokestinti PSD ketinama svarstyti artimiausiame Vyriausybės posėdyje, teigiama LSAS pranešime spaudai.

Kaltinimai vieni kitiems dėl šimtus tūkstančių litų siekiančių skolų, studentų atstovybių viliojimai pereiti pas konkurentus ir už tai daugiau uždirbti iš Lietuvos studento pažymėjimo (LSP). Tuo užsiima studentiškos organizacijos.

Studentai, dar nepasigaminę studento pažymėjimo (LSP), rugsėjį galės naudotis transporto lengvatomis, teikiamomis važiuojantiems vietinio susisiekimo autobusais bei troleibusais, pateikus studento statusą patvirtinančią pažymą, kurią galima gauti savo aukštojoje mokykloje, skelbia Lietuvos studentų atstovybių sąjunga.

Pasibaigus bendrajam priėmimui į Lietuvos aukštąsias mokyklas paaiškėjo, kad į valstybės finansuojamas vietas įstojo studentai surinkę vos 2,2 balų iš 21 galimų. Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) atkreipia dėmesį, jog situacija, kai aukštosios mokyklos bet kokia kaina konkuruoja dėl didesnio „krepšelių“ kiekio pagrindžia nuogąstavimus, jog aukštojo mokslo reformos tikslai – skatinti aukštąsias mokyklas konkuruoti dėl geriausių abiturientų keliant studijų kokybę, keisti studentų pasiskirstymą tarp švietimo sistemos sektorių - ir šiemet liko nepasiekti.

Pasibaigus pirmajam stojimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas etapui, Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS), apžvelgusi LAMA BPO pateiktus priėmimo rezultatus pastebi, jog pirminiais duomenimis 20,4 proc. šiemet laikiusių brandos egzaminus abiturientų, į Lietuvos aukštąsias mokyklas prašymų studijuoti nepateikė.