279 straipsnių
Peteris Kuhlmannas, vienintelis tarpukario Lietuvos ministro pirmininko Juozo Tūbelio (1882–1939) anūkas, viešėdamas Kaune atsiduso: „Ir močiutė, ir mama užaugino tik po vieną vaiką. Aš irgi turėjau sūnų, tačiau jo netekau. Todėl bijau, kad mano mirtimi nesibaigtų mūsų šeimos istorija.“
Akivaizdu, kad istorikai tyrinėja praeitį, tačiau ar jiems tikrai turi rūpėti tik būtasis laikas? Ar galima kalbėti apie istoriją tariamąja nuosaka bei klausti, kaip ją būtų galėję pakeisti įvykiai, kurie niekuomet nenutiko, tačiau galėjo įvykti?
Internete plinta 2 metukų mergaitės iš Lietuvos istorija – gimtojoje šalyje nesėkmingai gydytą mergaitę bandys išgelbėti Londono medikai. Tiesa, DELFI kalbinti gydytojai sako, kad noras pagalbos ieškoti svetur yra mamos sprendimas, o tokios operacijos atliekamos ir Lietuvoje.
Ką apie istoriją žino ir ko nežino politikas Ramūnas Karbauskis? Kitoje rubrikoje atskleisime kaip plėtojosi lietuvių ir latvių sporto santykiai tarpukariu. Kodėl 1939 metais Latvija nutraukė sportinę draugystę su mūsų šalimi? Ką krepšinio varžybose veikdavo keptuvės?
„Maps.lt“ komanda pristato naują, dar detalesniais modeliais papildytą 3D Lietuvą ir kviečia Lietuvos valstybingumo šimtmetį pasitikti kuriant trimatį šalies žemėlapį, rašoma organizatorių pranešime spaudai.
Žemaitijoje iki šiol gyvuoja graži tradicija – dovanoti Bijotų ąžuolų giles. Žmonės tiki, kad jose slypi per šimtmečius sukaupta regiono ir visos Lietuvos dvasinė stiprybė. Šio tikėjimo pradžia yra 1812 m., kuomet žemaičių ir lietuvių rašytojas, etnografas, teisininkas ir dvarininkas Dionizas Poška ...
Ar gali likti neapkalbėtas iš pačių mūsų modernios valstybės šaknų dygstantis serialas „Laisvės kaina. Savanoriai“, net jeigu ekranuose prasisuko tik pirmosios iš dvylikos serijų?
Kandidatas į finansų ministro postą ekonomistas Vilius Šapoka vadinamas aktyviu ir korektišku žmogumi, kuris nevengia ieškoti kompromisų ir sprendimus priima, išklausęs visas puses.
Sąjunga su Saksonija, bendra valstybė su Kuršu, Britanijos protektoratas, bendra Lenkijos ir Lietuvos valstybė ar atkurta Didžioji kunigaikštystė kartu su Baltarusija – visi šie Lietuvos ateities variantai buvo svarstomi 1918–1920 metais. Pasakojimų ciklą apie tai, kaip galėjo susiklostyti Lietuvos ...
Į reikšmingų renginių, pagerbiančių Holokausto aukas Lietuvoje, sąrašą įsiterps ir kino premjera. Rugsėjo 23 dieną kino teatruose pasirodys naujas, dar vieną svarbų Lietuvos istorijos puslapį verčiantis britų režisieriaus Roberto Mullano filmas „Gitel“. Drama į 1941-ųjų metų žydų žudynes žvelgia gyv...
Ankstyvieji Lietuvos istorijos amžiai buvo neramūs laikai. Artimesnių ar tolimesnių kaimynų antpuoliai bei keršto žygiai buvo įprasti reiškiniai.
Dažniausiai su atminimų albumais susiduriama dar lankant mokyklą, kai tenka kažką apie savo bendramokslius parašyti į specialią knygą, ar patiems sulaukti gero ar piktesnio žodžio. Anot tokių knygų tyrėjų, panašūs albumai yra tapę svarbiu istoriniu šaltiniu, padedančiu daug sužinoti apie praeitį.
Vandens turizmo pramogos pastaraisiais metais įgauna vis didesnį pagreitį – baidarių nuomotojų teigimu, iki birželio vidurio sulaukiama apie 60-70 proc. rezervacijų visiems vasaros savaitgaliams. Dar neapsisprendusiems, kurią Lietuvos upę pasirinkti baidarių žygiui, pravers ekspertų patarimai apie t...
Vandens turizmo pramogos pastaraisiais metais įgauna vis didesnį pagreitį – baidarių nuomotojų teigimu, iki birželio vidurio sulaukiama apie 60-70 proc. rezervacijų visiems vasaros savaitgaliams.
Prasidėjusi vasara įkvėpia kurti atostogų planus. Ne išimtis ir Rūta Mikelkevičiūtė. Ji taip pat turi kelis mėnesius atsipūsti, kol laukia naujojo televizijos sezono pradžios. DELFI apie savo atostogų planus pasakojusi moteris šypsojosi: „Reikia gyvenimą švęsti dabar“.
Pamenate praeitų metų pirmąjį šaukimo į kariuomenę vajų? Pamenate internetinę erdvę užplūdusių verkiančių vyrų nuotraukas? Jie buvo vadinami „verktiniais“. Verktiniai verkė, nes jų patogiai suplanuoti gyvenimai jiems slydo iš laibų rankų.
„Tarp Lietuvos, Žemaitijos ir kuršių yra toks mūras, pasilikęs sugriuvus kažkokiai piliai, prie kurio tam tikru metų laiku susirenka keli tūkstančiai vilkolakių, kad išmėgintų savo sugebėjimus šokinėjime.
Viena aišku – Lietuvos istorija iš tiesų turtinga. Tačiau ar gali pati Lietuva praturtėti iš istorijos? O jos mylėtojas?
„Aš noriu papasakoti istoriją, taip apie nieką kitą, apie Lietuvą“, – taip prasideda pirmosios „Šventinio Bankucheno“ dainos „Lietuvos istorijos repas“ eilutės. Sunku patikėti, tačiau šio repo eilutėmis per kelias minutes papasakojama visa Lietuvos istorija.
