laimės ekonomika

Ko reikia, kad žmogus būtų laimingas ir kiek prie to gali prisidėti valstybė? Daugelis lietuvių atsakytų, kad laimė yra asmeninis kiekvieno žmogaus reikalas ir valstybė neturi teisės kištis į šią sritį. Tačiau psichologas ir Seimo narys Gediminas Navaitis su tokiu požiūriu nesutinka ir teigia, kad pasaulyje vis garsiau kalbama apie laimingos visuomenės politiką . Politikas pripažįsta, kad kol kas neturime tikslingos politikos, nukreiptos į tai, kad mūsų visuomenė būtų labiau savimi patenkinta. Su G. Navaičiu kalbėjosi LRT laidos „Įžvalgos“ vedėjas Virginijus Savukynas .

Lietuviai vadinami nelaiminga ir nuolat dejuojančia tauta. Dėl to esą labiausiai kalti materialiniai dalykai – nepakankamas uždarbis. Tačiau ekonomistas Raimondas Kuodis atskleidžia, kad laimingos visuomenės paslaptys glūdi ne tik piniguose. Ne mažiau svarbu yra saugumo, teisingumo jausmas, taip pat asmens statuso reikšmė kitų visuomenės narių atžvilgiu. LRT laidoje „Įžvalgos“ Virginijus Savukynas su R. Kuodžiu kalbėjosi apie vadinamą laimės ekonomiką .

Jei lietuvių paklaustume, ko reikėtų, kad jie taptų laimingesni, didžioji dalis pirmiausia paminėtų pinigus. Mokslininkai, tyrinėjantys vadinamą laimės ekonomiką – keistai skambančią ekonomikos mokslų kryptį – bando išmatuoti laimingą visuomenę. Skaičiavimai rodo, kad laimės jausmas yra susijęs su pajamų gavimu iki tam tikros ribos. Ekonomistas Raimondas Kuodis LRT laidoje „Įžvalgos“ atskleidžia, kokia yra riba, kuri patenkintų statistinį lietuvį.

Nuo praėjusio amžiaus pradžios išsivysčiusiose šalyse turto pagausėjo du-tris kartus, tačiau laimingų žmonių padaugėjo vos keliais procentais. Priežasčių atotrūkiui tarp ekonominio augimo ir visuomenės laimės lygio galima rasti ne vieną. Suprantama, tai skatina ieškoti naujų raidos kelių.

JAV Kolumbijos universiteto Žemės instituto vadovas, ekonomikos profesorius Jeffrey D. Sachsas neseniai paskelbė straipsnį, kuriame pabrėžė vieną paprastą tiesą: nepaisant beprecedenčio bendro pasaulio turto, pastaruoju metu vis daugiau žmonių jaučia netikrumą, nerimą ir nepasitenkinimą. JAV labai daug žmonių įsitikinę, kad šalis eina neteisingu keliu, auga pesimizmas.

„Prognozuojama, kad Lietuvos BVP šiemet augs x proc.“, „didžiausias realus BVP augimas Europos Sąjungoje užfiksuotas šalyje y“, „BVP augimą galėtų paskatinti z“. Tokios antraštės dažnai šmėžuoja pirmuose žiniasklaidos puslapiuose.

„Laimingas vaikas užaugs geru žmogumi“, – sakė anglų rašytojas Oscaras Wilde‘as. Ar pritartume jo minčiai? Ar norime ugdyti tolerantiškus, geranoriškus, linkusius padėti kitiems piliečius? O gal geriau agresyviai už save kovojantys egoistai? Jie juk visada žino, ko nori. O gal norime sukurti kažkokį tarpinį naujovišką savybių derinį?