II Pasaulinis karas

1941-ųjų birželis lietuvių tautai, kaip, beje, ir kitoms tuo metu inkorporuotoms į stalininės SSRS sudėtį tautoms, buvo tragiškai sudėtingas.

Vos pradėjusiesiems investuoti ilgasis kovo savaitgalis tapo dar ilgesnis. Daugumai ilsėtis nepavyko dėl vienos įkyrios minties: ko laukti biržose po Japoniją ištikusios nelaimės? Žurnale „Investuok“ aiškinamės, ar iš tiesų gamtos stichijos ir politiniai neramumai gali smogti vertybinių popierių kainoms? Verčiame nelaimių istorijos puslapius.

Atrodo, dar visai neseniai žodžių junginį Didžioji Spalio Socialistinė Revoliucija (DSSR) turėjome rašyti iš didžiųjų raidžių. Ištisus okupacijos dešimtmečius bolševikų perversmui privalėjome jausti gilią pagarbą – gal net didesnę nei Tėvui ir Motinai. Istorijos pamokose sukilimo eigą turėjome išvardyti kone valandomis, o bolševikų ir komunistų partijų suvažiavimų priimtus sprendimus žinoti mintinai. Tos datos nori nenori iki šiol įsiskverbusios į atmintį.

Idealizmo filosofas G.Hegelis teigė, kad „laisvė – tai suvokta būtinybė“. Tiesa, „protingos“ laisvės sampratą jis aiškino dar XIX a. pradžioje ir kur kas platesne prasme, pavyzdžiui, daugiau gilindamasis į laisvę mene. Tačiau ir politikoje ar valstybių gyvenime ši filosofinė tezė labai svarbi.

Tarpukariu lietuviai kunigai važiavo studijuoti į Šveicarijos universitetus, o kiekvieno inteligento garbės reikalas buvo pasistažuoti Paryžiuje. To meto mados gajos ir šiandienos Lietuvoje – apie tai byloja vykstančių studijuoti svetur mastai . Istorikas, ambasadorius specialiesiems pavedimams Alfonsas Eidintas nesąmone vadina veržimąsi į užsienį studijuoti bakalauro. Interviu DELFI istorikas aiškino, kad protų nutekėjimas negatyvus tuomet, jei žmogus lieka užsienyje, tačiau nedirba Lietuvos visuomenės labui.

Skaitau Eltos informaciją: „Seime svarstomos Valstybės himno įstatymo pataisos. Jose siūloma įteisinti, kad valstybės himnas kasdien būtų giedamas arba grojamas pradedant rytinę ir baigiant vakarinę Lietuvos nacionalinio radijo pirmosios programos transliaciją“. Patriotizmo ugdymas?

Lietuvos radijas mini lietuviškų transliacijų iš Vilniaus 70-metį. Tąkart lietuviškas balsas sklido iš Gedimino prospekto, dabartinio Vilniaus mažojo teatro. Dabar 80 metų sulaukusi Onutė tarpukariu gyveno už maždaug 10 kilometrų nuo demarkacinės linijos, skyrusios Lietuvą nuo Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto.

II pasaulinis karas paliko Klaipėdos krašte daugybę randų – gynybinių įtvirtinimų, slėptuvių ir bunkerių. Juose šaltą 1945-ųjų žiemą rekordiškai ilgai, net 115 dienų, laikėsi Hitlerio armijos likučiai, kol sovietinė armija palaužė pasipriešinimą ir užėmė visą Klaipėdos kraštą. Šie įvykiai pirmąkart bus atkurti lietuviškoje scenoje, kuria liepos-rugpjūčio mėnesiais taps kopose esanti didžiulė Girulių baterija ir pati Baltijos jūros pakrantė.

„Mano darbas krepšinio sirgaliams turbūt atrodo, kaip svajonė – sėdi arenose, rungtynes stebi iš arti, važiuoji kartu su komanda ir dar už tai gauni pinigus“, – prisipažino sporto komentatorius ir TV3 sporto žinių redaktorius Robertas Petrauskas (31). Bet sportas ne vienintelė jo aistra – vyras yra filmų gurmanas ir puikus istorijos žinovas.

Labai didelis susižavėjimas mūsų pratrūkusiu vakarietiškumu kelia kvailos laimės pojūtį. Bet laimėje visada yra kokia nelaimė įtaisyta. Sakykime, mes toli pralenkę Rusiją ir viešajame diskurse į ją žiūrime kaip į atsilikėlę demokratijos srityje. Bet ar politinėje sąmonėje ir politinėje praktikoje?

Požiūris į moteris ir jų socialiniai vaidmenys pirmuosius penkis XXa. dešimtmečius dramatiškai keitėsi, - moterys gavo teisę balsuoti, pradėjo dirbti, o po II-ojo pasaulinio karo vėl grįžo į namus. Šiame pasakojime moterų mados pokyčiai nuo 1930 iki 1950 m. susiejami su pačios visuomenės ir požiūrio į moteris pokyčiais.

BMW pristatinėti tikrai neverta, nes tai – viena žinomiausių ir populiariausių markių pasaulyje, stovinti greta “Mercedes-Benz”, “Jaguar” ir kt. 3, 5 bei 7 serijos BMW automobilius pažįsta visi, nors truputį automobiliais besidomintys žmonės.

“Electronic Arts” ruošiasi išleisti šaudyklę, kuri nukels žaidėjus į patį II Pasaulinio karo kovų sūkurį. Žaidimas vadinsis “Medal of Honor: Allied Assault”. Jis suteiks galimybę žaidėjams pasijausti sąjungininkų kareivio kailyje. Žaidime lauks daug sudėtingų misijų šalių sąjungininkių teritorijose ir užduočių už priešų fronto linijos.