7 straipsnių
Nuo sausio 1-osios degalinėse, prekybos centruose ir kituose mažmeninėse prekybos vietose turėjo atsirasti būtiniausių nereceptinių vaistų. Įstatymas yra, tačiau vaistų nėra, sakoma LRT laidoje „Specialus tyrimas“.
Pernai liepą pasikeitus kompensuojamųjų vaistų kainynui, beveik 30 000 epilepsija sergančiųjų Lietuvos gyventojų gyvenimas pasikeitė. Juos ištiko dilema – vartoti generinius (alternatyvius ir pigesnius) vaistus, kuriuos kompensuoja valstybė ar ir toliau vartoti tuos, kurie daugelį metų padėjo.
Trečiadienį Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos ( VVKT) posėdžių salėje surengtoje apvaliojo stalo diskusijoje buvo paaiškinta, kaip nustatoma, kada vaistas yra receptinis, o kada – ne? Kokiais kriterijais remiantis tai daroma? Ir kodėl vaistinis preparatas, kurio sudėtyje yra ta pati veiklioji me...
Pasaulyje 1 iš 4 žmonių miršta nuo trombozės sukeltų komplikacijų. Trombozė – viena iš pagrindinių mirtingumo ir neįgalumo veiksnių ir Lietuvoje, kuri pažeidžia dešimtis tūkstančių žmonių.
Eidami į vaistinę žmonės žino, kokio vaisto jie nori, o didžioji dauguma gyventojų turi ir savo vaistą, kurį vartoja ne vienerius metus.
Dauguma pacientų jau eidami į vaistinę žino, kokio vaisto pageidauja, o didžioji dalis jų turi savo nuolat vartojamus vaistus. Tai rodo penktadienį pristatyto Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) iniciatyva atlikto gyventojų nuomonės tyrimo „Kompensuojamųjų vaistų vartojimo įpročiai“ rezultatai.
Visuomenės sveikatos specialistai nuolat įspėja apie neigiamą šiukšlių įtaką mus supančiai aplinkai. Gyventojų išmesti vaistai ypač pavojingi žmonių sveikatai – jie yra viena iš dažnai pasitaikančių visų apsinuodijim ų priežasčių.
