Diplomas

Užsienyje įgytas diplomas Lietuvoje nelabai ką reiškia, o Lietuvoje mokslus baigę tautiečiai svečioje šalyje dažnai užstringa dirbdami padavėjais picerijose – retas geba konkuruoti kitos valstybės darbo rinkoje. Tokias tendencijas įvardija personalo paieškos įmonės „J. Friisberg Partners“ vadovaujanti partnerė Nijolė Kelpšaitė. Interviu DELFI N. Kelpšaitė sakė, kad dabar Lietuva dėl talentų ir darbo jėgos su kitomis valstybėmis nekonkuruoja – juos paprasčiausiai atiduoda.

Neseniai Lietuvos verslo ir darbdavių konfederacijos (LVDK) Jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Ilja Malkinas kartu su Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidentu Arminu Varanausku bei Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Koleginių studijų skyriaus vedėju Antanu Levicku pristatė praktikos organizavimo problemas ir pasiūlymus, kaip mažinti jaunimo nedarbą, gerinant praktikos kokybę.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentas Artūras Poviliūnas įteikė Tarptautinio olimpinio komiteto diplomą „Sportas ir moteris“ buvusio Lietuvos mokinių ir studentų sporto centro direktorei Onai Babonienei. Šis apdovanojimas kasmet įteikiamas pasaulio moterims, karjerą paskyrusioms sporto ir olimpizmo idėjų propagavimui.

Aukštasis mokslas - plačiai aptarinėjama ir eskaluojama tema. Ne veltui, kadangi Vakaruose itin vertinamas aukštasis mokslas, visuomenės auklėjimas, žinios, o ne diplomas. Susidaro įspūdis, kad Lietuvoje atvirkščiai - visų pirma diplomas, o žinios yra antraeilis dalykas. Šis suvokimas neabejotinai ydingas. Norint gerinti padėtį, būtina suvokti kelias esmines problemas: biurokratiją ir sistemos išsigimimą.

Dar vienas Tarptautinio olimpinio komiteto diplomas „Sportas ir moteris" atkeliavo į Lietuvą: jis paskirtas Lietuvos mokinių ir studentų sporto centro direktorei Onai Babonienei. Šis apdovanojimas kasmet įteikiamas pasaulio moterims, karjerą paskyrusioms sporto ir olimpizmo idėjų propagavimui.

Prieš 75-erius metus Lietuvoje pirmąkart vyko kalnų slidinėjimo varžybos. O šių metų kovo 24-ąją šalies kalnų slidininkai pirmą sykį lenktyniavo po stogu. Druskininkų „Snow arenoje“ vykusias „Head“ taurės kalnų slidinėjimo varžybas galima pavadinti istorinėmis, nes pirmą kartą lenktynių trasa buvo pastatyta uždaroje patalpoje.

Lietuvoje ketinančių studijuoti užsieniečių kvalifikaciją galės vertinti pačios aukštosios mokyklos. Lietuva pereina prie europietiškos išsilavinimo pripažinimo sistemos - nuo šiol aukštosios mokyklos, priimdamos studentus, galės pačios įvertinti jų užsienyje įgytą vidurinio ar aukštojo mokslo diplomą . Trečiadienio posėdyje Vyriausybė patvirtino naują kvalifikacijų pripažinimo tvarką.

Kovo 28 dieną 19 valandą šv. Kotrynos bažnyčioje jau trečią kartą bus pagerbti ir įvertinti kino operatoriai. Lietuvos kino operatorių asociacija (LAC) už geriausią metų darbą apdovanos „Ąžuolu“ kino operatorius, taip pat įteiks apdovanojimą už kūrybinius gyvenimo pasiekimus bei operatorių dėkingumo prizą.

Kauno miesto apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai suklastoto Vilniaus universiteto (VU) diplomo , praneša VU. Šį atvejį tirs Kauno miesto Centro policijos komisariatas.

Perskaičiau gerb. Algimanto Čekuolio straipsnį „Dramblys bute, arba jaunimas tampa beveik nereikalingas“. Tai įkvėpė mane atskleisti savo požiūrį šiuo klausimu. Sunkmetis paveikė visus, kas turėjo daugiau - turi mažiau, kas turėjo daug - turi dar daugiau ir taip kiekvienas atsikando savo kąsnį. Tačiau, kaip krizė paveikė jauną žmogų? Ar galima atimti tai, ko dar net neturi, ko dar nespėjai susikurti?

Pirmadienį Vilniaus universitetas kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą dėl spaudoje pasirodžiusios publikacijos, kurioje teigiama, kad kaunietė nusipirko Vilniaus universiteto (VU) Kauno humanitarinio fakulteto magistro diplomą . VU įtaria universiteto diplomo klastojimo atvejį.

Kaunietė tvirtina nusipirkusi ekonomikos magistro diplomą už 2,5 tūkst. litų, tačiau aukštoji mokykla sako, jog tai neįmanoma, tad galbūt moteris sumokėjo už klastotę.

Darbo rinkos kelyje iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją žmonės važiuoja tik viena kryptimi. Ekonominio pakilimo metais prieš eismą lekiančių buvo daugiau, tačiau 2009-aisiais, Lietuvos ūkiui smigus žemyn ir smarkiai išaugus nedarbui, į užsienį pasuko ne tik anksčiau grįžę iš svetur, bet ir banga naujųjų emigrantų.

Visai neseniai mūsų Seimo pirmininkė Irena Degutienė viešai pareiškė, kad mūsų tautos išeivija išduoda „amžinąsias vertybes“ pasirinkdama gyvenimą svetur vardan komforto . Netrukus, jos žodžiams susilaukus neigiamo atgarsio, išgirstame atsiprašymą ir patikslinimą, kad žodžiai neva buvo ištraukti iš konteksto ir ji atsiprašo už tai, kad įžeidė lietuvių emigrantus .

Dabar atsirado dar viena priežastis baigti universitetą - teigiama, kad aukštojo mokslo diplomas apsaugo nuo skyrybų!

Praėjusį šeštadienį – spalio 29-ąją – iš Plungės Kultūros centro dalyvauti XIX Tarptautiniame chorų sakralinės muzikos festivalyje – konkurse „Cantate Domino. Kaunas – 2011“ buvo išlydėtas Kultūros centro kamerinis choras ir jo vadovas Alfonsas Vildžiūnas. Choras dalyvavo konkurso „D“ kategorijoje. Joje varžėsi suaugusiųjų chorai be privalomosios programos, ne mažiau nei 25 dainininkai.

Retorinis klausimas: ko vertas aukštasis mokslas Lietuvoje? Kiekvienas savaip galėtų interpretuoti jį. Tačiau šiuo metu mane domina tendencijos, kurias matau ir lyginu su savo įgauta patirtimi.

Naujausi tyrimai apie orgazmą skelbia – intelektas moterims ne visuomet atneša laimės...

Rasti darbo vietą turint tik diplomą ir nė lašo patirties - sunkiai įveikiamas uždavinys. Darbo biržose driekiasi eilės, kuriose - ne tik šiemečiai absolventai, bet ir laikino uždarbio trokštantys moksleiviai, rašo „Lietuvos rytas“.

Universitetuose - diplomų įteikimo šurmulys. Tačiau absolventų nuotaikas temdo nežinomybė. Neradę darbo čia, bus priversti vykti į užsienį. Tuo tarpu ekspertai tvirtina, kad prieš rinkdamiesi studijas moksleiviai turėtų galvoti ne apie profesijos prestižą, bet apie perspektyvas, rašo "Šiaulių kraštas".

Labai gerai prisimenu dienas, kai aš pats žengiau pirmus žingsnius dar tuo metu man visiškai nesuvokiamoje Lietuvos darbo rinkoje. Nors tai buvo lygiai prieš 10 metų, tačiau atsiminimai ir įspūdžiai neišblėso.

Darbo ieškantieji dažnai diskutuoja, kad darbdaviai, priimdami naują žmogų į darbą, visiškai nesigilina ir net neklausia, kokio mokslo diplomą kandidatai turi, kokia jų specialybė, kokius mokslus tie kandidatai krimtę. Ar tikrai priimant asmenį į darbą jo išsilavinimas nėra esminis dalykas?

Didesnė dalis – 53,8 proc. - Lietuvos gyventojų mano, kad universitetai neturėtų priimti silpnų, bet už mokslą sutinkančių susimokėti studentų, rodo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Analitiko Žilvino Martinaičio nuomone, didesnė dalis respondentų puikiai supranta, kad kokybiško mokslo negali būti be motyvuotų ir gabių studentų.