172 straipsnių
Atmintis – gautos informacijos įsiminimas, laikymas ir atsiminimas, būdingas biologinėms sistemoms (pvz., gyvūnams bei žmonėms), taip pat kai kurioms techninėms sistemoms.
Ilgalaikes pandemines pasekmes po COVID-19 vardija ir kardiologai, ir onkologai, ir kitų sričių gydytojai, tačiau stiprų susirūpinimą kelia psichikos ligų specialistai, kurie atkreipia dėmesį į suprastėjusią žmonių psichikos sveikatą – ir dėl tiesioginių COVID-19 ligos pasekmių, ir dėl pačios pandem...
Ar yra tekę jaustis nepatogiai, nes tik ką susipažinote su žmogumi, o jau spėjote pamiršti jo vardą? O galbūt reikia išmokti ilgą tekstą artėjančiai viešai kalbai, tačiau bijote, jog neatsiminsite? Vis pamirštate, kur pasidėjote automobilio raktelius? Kodėl taip sunkiai sekasi atsiminti naujos kalbo...
Daugelis pamena, kad vaikystėje galėjo lengvai mintinai išmokti eilėraštį, o štai užaugus tenka daug kartų kartoti naujos kalbos žodžius, kad pavyktų įsiminti. Kodėl? Neuromokslininkė, knygos „Why the F*ck I Can't Change?!: The insights from a neuroscientist to show that you can” autorė Gabija Tolei...
Atminties veikimas yra sudėtingas reiškinys. Kartais nutinka taip, kad žmogus staiga ima ir nebeatsimena svarbios informacijos: ką kur pasidėjo, kas nutiko praeityje, netgi tai, ką veikė vakar. Sunkesniu atveju gali neprisiminti netgi tokių autobiografinių dalykų, kaip savo paties gimimo data ir pan...
Įvairūs sprendimo, derinimo ir kitų rūšių žaidimai, tokie kaip sudoku ar kryžiažodžiai, jiems skiriant vos kelias minutes per dieną galėtų pagerinti žmogaus samprotavimo, atminties gebėjimus ir verbalinius įgūdžius. Tačiau mokslininkams kyla nemažai ginčų dėl šių viliojančių pažadų realistiškumo ir ...
Šiemet supratau, kad egzistuoja dalykas, gąsdinantis labiau nei mirtis. Mano senelis po truputį daug ką užmiršta. Kažkada viename eilėraštyje perskaičiau eilutę „tik miegas tik miegas, mažoji mirtis“. Dabar man atrodo, kad ir atminties praradimas yra mažoji mirtis, gal net ne mažoji. Kiekvieną kartą...
Tam tikri įpročiai gerokai padidina tikimybę patirti tokių sveikatos sutrikimų kaip Alzheimerio arba Parkinsono liga.
Viena iš didžiausių baimių pasenti yra susijusi su atminties netekimu ar aštraus proto praradimu. Tačiau treniruojant savo smegenis to galima išvengti.
Protas yra didžiausias mūsų turtas. Visi tai žino, ir tai yra šventa tiesa. Protas pernelyg vertingas, kad jį beatodairiškai švaistytume. Pateikiame sąrašą 10-ies dalykų, kuriuos galima daryti kasdien, kad pasirūpintumėte savo smegenimis.
Motinystė moterims atneša visą virtinę pokyčių – tiek fizinių, tiek psichinių. Vienas iš daugelio pokyčių, kurį gali sukelti hormonų svyravimai, yra amnezija, kuri ištinka tuomet, kai hormonai pradeda koreguoti funkcinius smegenų gebėjimus.
To neturi jauni: atminimo, kuris tartum krislas, Tartum švytintis, geliantis krislas aky, Kai vidurnakčio lempa teapšviečia tik mėlynas gyslas Tavo rankų, kai, jom pasirėmęs, verki. (Jonas Strielkūnas „To neturi jauni“)
Turbūt visi esame atsidūrę situacijose, kai negalėjome prisiminti kažko svarbaus – tai natūralu, tačiau vyresniame amžiuje dažnai pasikartojantys užmaršumo momentai gali reikšti Alzheimerio ligos pradžią. Nors tiksli šios ligos kilmė ir gydymas mokslininkams išlieka paslaptimi, laiku diagnozavus ski...
Anksčiau buvo manyta, kad atmintis susilpnėja po 40 metų ir ypač senatvėje. Toli gražu taip nėra. Jei atmintis treniruojama, ji nenusilpsta. Senyvi aktoriai, kurie visą gyvenimą mokėsi tekstų atmintinai, bloga atmintimi nesiskundžia.
Sakoma, kad mūsų asmenybė susiformuoja vaikystėje, bet ironiška tai, kad savo ankstyvųjų gyvenimo metų mes beveik neprisimename. Šis reiškinys būdingas beveik visiems žmonėms ir netgi turi oficialų pavadinimą – vaikystės amnezija. Augdami mes pamirštame žmones, įvykius ir net vietas, kuriose lankėmė...
Užmaršumas būdingas ne vienam. Dažnai jis siejamas su žemesniu intelektu. Bent jau taip mus bando įtikinti filmuose ir televizijos laidose.
Paprastai manoma, kad aukštas kraujo spaudimas ir antrojo tipo diabetas kenkia tik organizmui, tačiau naujo tyrimo autoriai pateikė įrodymų, jog šie negalavimai taip pat gali subtiliai paveikti mūsų protą, o padariniai tampa pastebimi sulaukus vidutinio amžiaus.
Senatvinė demencija – labai dažnas susirgimas. Dažniausiai jį sukelia Alzheimerio liga. Ją nulemia genetiniai ir gyvenimo būdo faktoriai, tačiau visas ligos pradžios mechanizmas mokslui dar nėra žinomas. Todėl Alzheimerio ligos prevencija ir gydymas vis dar yra sudėtingi, neišspręsti klausimai. Bet ...
Palaikant smegenų aktyvumą – dirbant kompiuteriu, žaidžiant žaidimus, užsiimant rankdarbiais ar bendraujant – galima sumažinti atminties praradimo riziką. Tai rodo „Mayo“ klinikos mokslininkų grupės tyrimas, praėjusiais metais publikuotas žurnale „Neurology“. Suprastėjusi atmintis signalizuoja pažin...
Šis galvosūkis – dėmesingumo, pastabumo ir atkaklumo patikrinimas.
Vasarą daugiau fotografuojame, keliaujame, pramogaujame, o įamžintas akimirkas, laisvalaikio ar kelionių programėles kaupiame telefone. Įrenginio atmintis prisipildo kaip niekad greitai, o dažniausiai – pačiu netinkamiausiu laiku.
