57 straipsnių
Skaitau Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atsakymą į mano straipsnį „Genocido centras gina netiesą. Kodėl?“. Genocido centro atsakymas nemaloniai nustebino. Mano cituojamo asmens pozicija painiojama su mano asmenine. Vietoje korektiškos diskusijos puolama į asmeniškumus. Tod...
Mintį, kad Antanas Smetona pabėgo iš Lietuvos, net du kartus pakišo opozicija, o galiausiai šį teiginį saviems tikslams puikiausiai išnaudojo sovietinė valdžia, LRT RADIJUI sako istorikas Algimantas Kasparavičius. Anot jo, dešimtmečius trukusi Lietuvos okupacija šią minį taip gerai įkalė žmonėms į g...
1918 metų vasario 16 dienos Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Jonas Vailokaitis – itin svarbi tarpukario Lietuvos asmenybė ir vienas įtakingiausių to meto verslininkų. Jis ženkliai prisidėjo prie Lietuvos pramonės ir verslo plėtros, suvokė ekonomikos bei šalies ūkio svarbą visuomenei. Apie t...
XXI amžius gali Žemę, kaip žmonių planetą, pakeisti į Žemę, kaip robotų planetą, sako ekonomistas Raimondas Kuodis.
1917 m. gruodžio 11 d. deklaracija formaliai tarptautinės teisės lygmeniu atkuria nepriklausomą Lietuvos valstybę, likviduoja carinės imperijos neutralitetą, nubraukia Lietuvos ir Lenkijos bendro valstybingumo tradiciją ir skelbia atkurianti Lietuvos valstybę, o po dviejų mėnesių atsiranda Vasario 1...
Padirbėjus Rusijos archyvuose bent mėnesį, būtų galima parsivežti Lietuvai unikalių dokumentų, įsitikinęs istorikas Algimantas Kasparavičius. Tikėtina, kad ten galima rasti ir Vasario 16-osios akto kopiją. Kadangi Rusijos istorikai sutinka bendradarbiauti su lietuviais, pagrindinė kliūtis darbui kai...
Kūčių išvakarėse Lietuvą apskriejo džiaugsminga žinia apie Vatikano archyve istoriko dr. Dariaus Antanavičiaus rastus prašymą Vatikanui pripažinti Lietuvos nepriklausomybę bei Vasario 16-osios akto vertimą. Tačiau monsinjoras dr. Rolandas Makrickas sako, kad prieš Kalėdas gimė netiesa – minėtus doku...
Šventojo Sosto slaptajame archyve rastas dar vienas Lietuvos nepriklausomybę liudijantis istorinis dokumentas – prašymas Vatikano pripažinti Lietuvos nepriklausomybę iškart po to, kai tai jau buvo padariusi Vokietija. Apie šį atradimą laidoje „Dėmesio centre“ – pokalbis su Lietuvos istorijos institu...
Penktadienį Vyriausybėje vyko diskusija su istorikais, kaip Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Liudo Mažylio rastą Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą pristatyti Lietuvos valstybingumo šimtmečio kontekste.
Kiek, be tų dviejų Vasario 16-osios akto originalų lietuvių ir vokiečių kalbomis, kuriuos Berlyne surado Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis, dar buvo pasirašyta originalų 1918 m. vasario 16-ąją Vilniuje?
Vokietijos archyvuose yra dirbęs ne vienas istorikas, tačiau jiems Vasario 16-osios akto surasti nepasisekė, atskleidžia Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos skyriaus vedėjas Česlovas Laurinavičius. Savo ruožtu politologas Raimundas Lopata pažymi, kad gauti finansavimą ir vykti į Vokietijos ...
„Nesunku suprasti, kokie jausmai mane apėmė. Visų pirma, yra nepaprastai puiku. Kita vertus, tai tik dokumentinė valstybės idėjos išraiška. O mintis, kad Lietuva yra savarankiška, nepriklausoma valstybė, mus yra užvaldžiusi jau prieš 100 metų“, – sako VDU profesorius Liudas Mažylis, Vokietijos užsie...
Trečiadienį paskelbta, kad Vokietijos diplomatiniame archyve rastas 1918 metų Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto originalas. Verslininko Dariaus Mockaus kontroliuojamas koncernas „ MG Baltic “ už dokumentą yra pasiūlęs milijoną eurų. Laidoje „Dėmesio centre“ D. Mockus pabrėžė, kad jų or...
Ir istorikai, ir archyvarai, ir diplomatai vis garsiau kalba, kad Lietuvai ypatingai svarbus 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas galėtų būti kuriame nors Rusijos archyve. Pirmiausia minimi Rusijos Užsienio reikalų ministerijos ir Prezidento archyvai. Lietuvos Istorijos...
Sovietinės Rusijos diplomatinės tarnybos agentūrinė veikla Lietuvoje prasidėjo, kai laikinojoje sostinėje Kaune 1920 m. rudenį įsikūrė jos atstovybė. Tik sovietinė Rusija, kitaip nei demokratinės Vakarų šalys, diplomatinę tarnybą savo žvalgybinei veiklai dažnai naudojo itin plačiu mastu, išradingai ...
Ar lietuviai ir baltarusiai turėjo bendrų planų po Pirmojo pasaulinio karo? Kokios idėjos sklandė ore? Už kokius veiksmus sovietmečiu galėjai visam laikui sugriauti savo ateities planus? Šiuos klausimus nagrinėsime „Istorijos detektyvų“ laidoje šį antradienį.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose paminėtos 1791 m. Gegužės 3 d. Konstitucijos 225-osios metinės. Tai pirmoji Europoje rašytinė konstitucija.
Gegužės 8-ąją pasaulis kasmet pagerbia Antrojo pasaulinio karo aukas. Gegužės 9-ąją Rusija švenčia Didžiojo Tėvynės karo pabaigą su tankais ir patrankomis, visam pasauliui demonstruodama savo karinę galią. Į šiemetinį paradą atsisakė atvykti beveik visi pasaulio galingieji, atsiųsdami tik savo atsto...
Lietuvai greičiausiai tapsiant vienintele Europos Sąjungos ( ES) šalimi, kuri visiškai boikotuos Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimą Maskvoje gegužės 9 dieną, Rytų Europos studijų centro ekspertas Marius Laurinavičius „Žinių radijui“ sako, kad taip Lietuva laikosi nuoseklios pozicijos.
Seime jau antrą kartą skinasi kelią Tautos istorinės atminties įstatymas, kuriuo siūloma įkurti tarybą, kuri koordinuotų tautos istorinės atminties įamžinimo kryptis.
