Tenka pripažinti, kad žmones labai dažnai suklaidina didelis informacijos kiekis, kurios didžioji dalis būna nepatvirtinta ir klaidinga. Siekdami matomo rezultato ir ryškiaus fizinio pokyčio žmonės linkę numoti ranka į sveikatą.
Vienas žinomiausių trenerių Lietuvoje Mindaugas Žulpa teigia, kad dažniausiai žmonės nori greito rezultato, visai nesvarbu kokia kaina. „Sveikata yra tiesiogiai susijusi su fiziniu aktyvumu. Prieš einant į sporto klubą tiesiog būtina pasitikrinti sveikatą: pasidaryti kraujo tyrimą, elektrokardiogramą, išsitirti skydliaukę. Tik tuomet treneris gali sudaryti atitinkamą programą, kuri nekenks žmogaus sveikatai, o ją tik gerins“, – sakė M. Žulpa.
Tokius garsius žmones, kaip dainininką Vaidą Baumilą, vedybų planuotoją Viktoriją Prokofjevą bei architektą Tadą Černiauską, treniravęs specialistas mano, jog kiekvienam žmogui sveikatą profilaktiškai būtina pasitikrinti bent vieną kartą per pusę metų. Turint omenyje, jog kiekvienam apdraustajam privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) šios paslaugos yra nemokamos, delsti iš tiesų nereikėtų.
Kalbant apie sėdimą darbą dirbančius žmones, M. Žulpa pastebi, kad biuro darbuotojams labiausiai aktyvumo trūksta nugarai. „Dažniausiai suaugusio žmogaus stuburas būna sukaulėjęs, o hipotoniški, t.y. silpni raumenys gali greitai atrofuotis. Būtent todėl žmogui būtina grūdintis, imtis fizinės veiklos. Šiltnamo sąlygomis gali augti tik daržovės“, – patarinėjo treneris.
Žinoma, imtis drastiškų priemonių tikrai nereikėtų. Šiltuoju sezonu rekomenduojama išbandyti alternatyvias sporto šakas, tokias kaip šiaurietiškas ėjimas ar važinėjimasis dviračiais. Vengti reikėtų drastiškų iššūkių organizmui – per didelio fizinio krūvio, bado dietų, didelių temperatūrų šuolių. M. Žulpa pastebi, jog daugelio aukštinami sveikuoliai (paprastai vadinami „ruoniais“) labai kenkia savo organizmui. „Mūsų stuburo kamienas medinis, bet prie slankstelių eina plonos kremzlės, kurios sušalusios veikia lyg automobilio amortizatorius. Tai labai kenkia ir sveikatai, ir fizinei žmogaus būklei“, – teigė M. Žulpa.
Profesionalūs sportininkai beveik neserga
Paradokslu, bet net profesionaliems sportininkams dažnas sveikatos tikrinimasis yra svetimas. Dažniausiai rimtai sportu užsiiminėjantys žmonės rūpestį savo sveikata perleidžia profesionaliems nuolat juos lydintiems medikams.
Sportinę karjerą jau baigęs, Olimpinis vicečempinionas Edvinas Krungolcas pripažino, jog rūpintis sveikata jam kiek nauja. „Atvirai pasakius, sveikatos nesitikrinu. Net neatsimenu, kada paskutinį kartą buvau profilaktiškai nuėjęs pas gydytoją. Tikriausiai dar tuomet, kai intensyviai sportavau. Už mane viskuo rūpinosi Lietuvos tautinio olimpinio komiteto gydytojai“, – sakė E. Krungolcas.
Aktyvų gyvenimo būdą ir toliau propaguojančiam E. Krungolcui atrodytų nėra kada sirgti. Vyras intensyviai sportuoja kiekvieną dieną maždaug po pusantros valandos. Jo nuomone, svarbiausia užsiimti įvairiomis sporto šakomis, pavyzdžiui, bėgiojimu, plaukiojimu, fektavimusi.
Paklaustas, ar atlieka atitinkamas sveikatos grūdinimosi procedūras, E. Krungolcas šmaikštavo, jog tiesiog prausiasi. „Jeigu rimčiau, tai pavasarį tiesiog būtina grūdintis. Nereikia pamiršti, jog mūsų platumose auga auksiniai augalai – svogūnas ir česnakas. Būtent jie labai nemažai ligų nuveja“, – patarimus dalijo sportininkas.
Yra ir tų, kurie nuolat rūpinasi sveikata
Vis dėlto tenka pripažinti, jog kai kurie sportininkai patys noriai užsiima sveikatos priežiūra ir tikina žiną apie savo būklę kone viską.
Neseniai triumfavusi šiuolaikinės penkiakovės pasaulio taurės trečiame etape Romoje Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, teigė, jog savo sveikatą reguliariai tikrinasi 3 kartus per metus. „Iš specialių sveikatos procedūrų, nuolat pasitikrinu kraują, šlapimą, dantų būklę. Taip pat atlieku fizinio pajėgumo testą“, – pasakojo L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė. Sportininkė uoliai rūpinasi savo sveikata ir artimiausiu metu planuoja išbandyti Ligonių kasų siūlomas nemokamas prevencines programas, kurių yra daugybė.
Penkiakovininkės teigimu, sveikata rūpintis svarbu visuomet. Ji linkusi pritarti specialistų nuomonei, jog sveikata visuomet turi žmogui rūpėti, nepriklausomai nuo metų laiko. „Sportuoti reikėtų visus metus. Juk sportas tai ir yra organizmo grūdinimas. Šiltuoju sezonu patarčiau kuo daugiau judėti gryname ore ar, tarkime, plaukioti baseine“, – sakė sportininkė.
Reziumuojant, bet kokiu atveju, sportuojant visų pirma reikėtų atkreipti dėmesį į savo sveikatos būklę, mat sportas ir sveikata yra tiesiog neatsiejami geros savijautos komponentai.
Primename, kad visiems turintiems gydytojo siuntimą, stacionarinės paslaugos, reikiami tyrimai, vaistai, medicinos pagalbos priemonės turi būti teikiami nemokamai. Tai reiškia, jog gydantis ligoninėje pačiam piniginės ploninti neteks. Negana to, Lietuvoje absoliučiai nemokamai galima išsitirti dėl gimdos kaklelio, krūties, priešinės liaukios ir storosios žarnos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų. Dėl pastarųjų išsitirti itin svarbu aktyviai sportuojantiems.
Testas:
