Apie racionalų vaistų vartojimą kalbėti pradėta daugiau nei prieš 30 metų. Pasaulio sveikatos organizacija teigė, kad vaistų vartojimą galima laikyti racionaliu, „kai pacientui vaistai skiriami atsižvelgiant į jo klinikinę būklę, parenkant jam tinkamiausią dozę bei gydymo trukmę už mažiausius kaštus pacientui ir visuomenei“. Tuomet kalbėta apie medikų ir vaistininkų vaidmenį racionaliam vaistų vartojimui. Tačiau dažnai pamirštamas ir pačio paciento vaidmuo, o juk viskas prasideda nuo žmogaus.
Kartą vaistinėje nugirdau garbaus amžiaus moters ir vaistininko pokalbį. Pastarajam paklausus, kuo jis gali padėti, senolė atsakė, kad tiesiog atėjo pasižiūrėti, kokių naujų vaistų yra vaistinėje, gal ir jai ką naujo išbandyti. Toks pokalbis vaistinėje išduoda didžiulę mūsų visuomenės problemą. Mes į vaistinę einame ne tada, kai mums iš tiesų to reikia, o vaistus vartojame nesaikingai.
Vaistai tapo neatskiriama mūsų gyvenimo dalimi ir, atrodo, jog neišgėrus vienos ar kitos tabletės mūsų gyvenimas taps mažiau kokybiškas. Reikėtų suprasti, kad nėra stebuklingos tabletės nuo visų ligų – tai yra tokios, kurią išgėrus akimirksniu tapsime sveiki. Juk sveikata pirmiausia prasideda nuo gyvenimo būdo, mitybos, fizinės veiklos. O vaistai ir kitos priemonės turėtų būti tik kraštutinė priemonė. Jie turėtų būti vartojami, kai nebėra kitos galimybės gyventi kokybišką gyvenimą.
Dar viena žmonių daroma klaida – įsivaizdavimas, kad viskas, kas parduodama vaistinėse, yra vaistas. Tai netiesa. Farmacininkai siūlo daugybę įvairių papildų ir kitų preparatų, kurie iš tiesų nėra vaistai ir negydo jokių ligų. Taip stengiamasi formuoti žmonių nuomonę, kad norint sveikai gyventi būtinos papildomos priemonės. Sveikai gyvenančiam ir savimi besirūpinančiam žmogui jų tiesiog nereikia.
Kita didžiulė problema, susijusi su vaistų vartojimu yra klaidingas žmonių įsitikinimas, kad pasveikti padeda tik brangūs vaistai. Ir ne šiaip brangūs, o patys brangiausi. Bet jokiu būdu negalima skubėti jų teisti ir visą atsakomybę permesti ant jų pačių. Reikia turėti omeny ir keletą svarbių faktų. Pavyzdžiui, žmonės tikrai ne visada turi galimybę sužinoti naujausią mokslinę viešai prieinamą informaciją apie tai, kad generiniai vaistai yra tokie pat kokybiški kaip ir originalūs.
Be to, reikia pripažinti, kad farmacijos pramonė yra labai galinga, daug investuoja į savo produkcijos populiarinimą ir sukurtų mitų, kad generiniai vaistai yra prastesni nei originalūs, palaikymą. Deja, neretai tai veikia stipriau, nei atsakingų institucijų raginimai. Reikia pripažinti ir tai, kad kartais pacientai yra priversti pasirinkti, nes neretai gauna vaistininkų ir gydytojų rekomendacijas, kurios galimai yra labiau paremtos farmacijos rinkos interesais.
Dar didesnė problema yra žmonių priemokos. Buvo paskaičiuota, kad praėjusiais metais kompensuojamųjų vaistų priemokos žmonėms kainavo 53,8 mln. eurų. Jeigu žmonės būtų buvę labiau sąmoningi ir rinkęsi vaistus su mažesne priemoka, šis skaičius siektų 21,3 mln. eurų. Nesunku paskaičiuoti, kad visiškai netikslingai buvo išleisti 32,5 mln. eurų.
Dar įdomiau yra tai, kad pacientai daugiausiai priemokų sumoka už kompensuojamuosius kardiologinius vaitus, nors būtent juos perkant yra didžiausios galimybės sutaupyti, išleisti mažiau. Be abejo, negalima atmesti prielaidos, kad tuo yra patenkintos farmacijos kompanijos, kurios nori išsaugoti tokius žmonių įpročius. Juk verslo logika paprasta: vaistui – nenaudinga būti pigiu!
Norėčiau dar kartą priminti, kuo skiriasi originalūs ir generiniai vaisai. Farmacijos įmonei sukūrus naują vaistą, kurį laiką jis yra saugomas patento ir vienintelis gamintojas yra jį išradusį įmonė. Pasibaigus patento galiojimui, tuos pačius vaistus ima gaminti ir kitos farmacijos įmonės. Šie, kitų gamintojų, vaistai ir yra vadinami generiniais. Svarbiausia yra tai, kad veiklioji medžiaga tiek originaliuose, tiek generiniuose vaistuose yra ta pati, skiriasi tik pakuotė ir kaina. Išdrįskite pirkti generinį vaistą ir patys įsitikinti, kad jis yra toks pat kokybiškas, kaip ir brangus.
Visgi svarbu suprasti, kad patys galime keisti aplinką, kurioje esame. Štai pastaruoju metu vis dažniau galima pamatyti kai kurių vaistinių socialinių iniciatyvų, kuriomis jos ragina žmones rinktis pigesnius kompensuojamuosius vaistus, už juos nepermokėti, tartis su vaistininku. Taip pat pasitikrinti vaistų suderinamumą, kuris yra svarbus siekiant nepakenkti savo sveikatai.
Be to, prie tokių iniciatyvų prisijungia, jas palaiko ir skatina jaunieji medikai. Ypač aktyvi Jaunųjų gydytojų sąjunga. O tai labai džiugina, kai būsimieji medikai turi tokias tvirtas pozicijas, žinias, yra ambicingi ir teisingi pacientų atžvilgiu.
Be to, kiekvienas iš mūsų gali pasimokyti iš bene vieno žinomiausių Lietuvos senjorų – pensininko Vydo (aktorius Aistis Mickevičius). Jis prisijungė net prie socialinės iniciatyvos „Būk protingas, nepermokėk už vaistus“ ir nusifilmavo klipe, kuriame tyrinėja vaistų rinką bei kaip reikėtų sutaupyti renkantis kompensuojamuosius vaistus https://www.youtube.com/watch?v=Usgr9uv0Tps.
