Nemokami tyrimai – kelias į sveikesnę visuomenę
Nors mirtingumo nuo krūties vėžio rodikliai yra nemaži, bet šiuolaikinė medicina leidžia taikyti daug efektyvių gydymo būdų. Atliekami nauji tyrimai, padedantys išsaugoti ne tik pacienčių gyvybes, bet ir užtikrinti pilnavertį gyvenimą išgijus. Vis dėlto, medikai nerimauja, kad moterys apie patikros programas informuojamos netolygiai. Daugelis iki šiol nežino, kad tyrimai jau kuris laikas kompensuojami privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina moteris nedelsti ir nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio. Tai padaryti galima atvykus į gydymo įstaigą pas šeimos gydytoją, kuris nukreips sudalyvauti prevencinėse programose, pagal kurias kasmet nemokamai išsitiria vis daugiau mūsų šalies moterų.
Nei vienai moteriai už tyrimus mokėti nereikia. „Pagrindinis šios programos tyrimo metodas – mamografija. Tai leidžia nustatyti, ar krūtyje neatsirado pakitimų, kurie leistų įžvelgti ikivėžinę grėsmę ar ligos užuomazgas. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti šį tyrimą, galima iš anksto užsiregistravus mamografijos paslaugas teikiančioje gydymo įstaigoje“, – tvirtina Lina Bušinskaitė-Šriubėnė, VLK Ryšių su visuomene skyriaus vedėja.
Jos teigimu, VLK, kaip šią prevencinę programą administruojanti institucija, nuolat informuoja pacientus apie galimybes pasinaudoti ne tik šia, bet ir kitomis prevencinėmis programomis. Priminimai žmonėms apie galimybes jose dalyvauti nemokamai yra skelbiami žiniasklaidoje, per pacientų organizacijas, prie raginimų nuolat prisideda ir šeimos gydytojai. Be to, VLK su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu (LTOK) praėjusių metų pabaigoje iš šių metų pradžioje įgyvendino socialinę akciją „Aplenk ligą“, į kurią buvo pasitelkti žymūs sportininkai, kurie kvietė žmones nelikti abejingais klastingoms ligoms ir nemokami išsitirti.
Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programos vykdymo koordinacinės grupės vadovas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Krūties chirurgijos skyriaus vadovas, profesorius Algirdas Boguševičius nerimauja tik dėl to, kad prevencinių programų informacijos sklaida kol kas vyksta nevienodai. Pasak, Boguševičiaus, nėra vienos institucijos, kuri koordinuotų visų programų vykdymą, o šeimos gydytojai taip pat dažnai neturi sukaupę pakankamai žinių.
Informacija padeda kovoti su liga
Krūties vėžį nesunku aptikti pačioms moterims, reguliariai atliekant krūties patikras namuose. Ši liga turi aiškius simptomus – krūtis pabrinksta, tampa skausminga, ranka galima užčiuopti krūties sustandėjimą. Moterys raginamos tikrinti krūtis pirmomis dienomis po menstruacijų, o per menopauzę rekomenduojama apžiūrėti krūtis prieš veidrodį tą pačią kiekvieno mėnesio dieną.
Lietuvoje taip pat aktyviai veikia organizacija „Nedelsk“, skatinanti moteris pasirūpinti savo sveikata dar prieš iškylant grėsmei. Ši iniciatyva ypač veiksminga mažesniuose miestuose, kur moterys gali pasitikrinti krūtis „Rožinio kaspino“ autobusėlyje, sudalyvauti akcijose, mokančiose kaip tinkamai išsitirti save namuose.
Informacija – pagrindinis ginklas kovoje su krūties vėžiu. Tam pritaria ir Vilniaus moterų, sergančių krūties ligomis, bendrijos „Viktorija“ pirmininkė Gražutė Aulaitė: „Šiuo metu žymiai aktyviau veikia prevencinės priemonės, yra daugiau informacijos. Jei neturi informacijos, tai negali nei kovoti, nei susigyventi su liga“.
Kaip sumažinti krūties vėžio riziką?
Nors gydytojai vis dar vieningai nesutaria, kokios yra pagrindinės krūties vėžio atsiradimo priežastys, neabejojama, kad moters gyvenimo būdas – svarbus faktorius.
Rūpinimąsi savo sveikata kaip vieną iš ypatingų veiksnių padedančių išvengti tolimesnių sveikatos problemų nurodo ir VLK Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktorius Viačeslavas Zaksas.
„Gerai, kai gydytojas ar artimieji primena ir paragina moteris dalyvauti prevencinėse programose, tačiau ir pačioms moterims reikia rūpintis savo sveikata – laiku atvykti pas gydytoją pasitikrinti dėl vėžio. Šiais laikais medikai gali daug padaryti, o svarbiausia – diagnozuoti ligą ankstyvoje stadijoje, kuomet yra daugiau galimybių išgydyti“, - sako V. Zaksas.
Moterims, kurias kankina antsvoris, priklausomybė nuo žalingų įpročių, taip pat ilgą laiką vartojančioms kontraceptines priemones, ženkliai padidėja krūties vėžio rizika. Tuo tarpu, paveldimumas lemia tik iki 10 proc. viso susirgimų skaičiaus. Moterys, kurių šeimose jau yra buvę vėžinių susirgimų, raginamos skirti dar daugiau dėmesio savo kūnui ir reguliariai patikrai.
Krūtį galima išsaugoti
Svarbi dilema, su kuria susiduria krūties vėžio aukos – moteriškumo klausimas. Jei vėžys perkopęs III – IV stadiją, krūties išsaugoti neįmanoma, tačiau kuo anksčiau liga aptinkama, tuo labiau didėja šansai išsaugoti krūtis sveikas.
Krūties vėžys jau nebėra ženklas visam gyvenimui. „Pasaulyje stebima tendencija, kad šalinamos abi krūtys moterims, neturinčioms genetinių pakitimų. Tiesiog pacientėms neramu ir jos pageidauja profilaktinės abipusės mastektomijos“, – tendencijas apžvelgė Nacionalinio vėžio instituto Krūties chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas prof. Valerijus Ostapenko.
Gydytojai tikina, kad prevencinis abiejų krūtų šalinimas turi būti atliekamas tik moterims su genų mutacijomis. Tarptautinės konferencijos, skirtos krūties vėžio gydymo metodams, metu buvo pateikta medžiaga, kurios analizės įrodė, kad moterims, neturinčioms genetinių pakitimų, nebūtina šalinti abiejų krūtų.
Profesorius Lietuvos perspektyvas krūties vėžio gydymo srityje mato optimistiškai: „Lietuvoje, dirbdami pagal Europos Sąjungos standartus – Krūtų chirurgijos ir onkologijos skyrius praėjusiais metais gavo Aukščiausio lygio kompetencijos krūtų ligų centro sertifikatą – atliekame 70 proc. tausojančių operacijų, t.y. krūtys yra išsaugomos. Tad būtina laiku aptikti ir spręsti atsiradusią problemą“, – sako V. Ostapenko.
Svarbiausia neprarasti ryšio su medikais
Vis dėlto, net jei teko atlikti krūties šalinimo operaciją, labai svarbu neprarasti ryšio su medikais.
„Esant ankstyvoms stadijoms, ligos progresavimo rizika didžiausia antraisiais, trečiaisiais metais po operacijos. Tolimosios metastazės yra dažniausias ankstyvojo krūties vėžio progresavimo pasireiškimas“, – įspėja Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė chemoterapeutė Monika Drobnienė.
Gydant jau metastazavusią ligą, itin svarbu pasitelkti tinkamą gydymo strategiją. Medikė sako, kad vaistų parinkimas – individualus procesas, priklausantis nuo pacientės būklės ar ligos ypatybių. Taip pat labai svarbus artimųjų dalyvavimas, kartu kuriant efektyvią gydymo strategiją.
„Metastazavęs krūties vėžys dažniausiai negali būti visiškai pagydomas, tačiau jo eiga gali būti efektyviai kontroliuojama ilgą laiką“, – ligos gydymo taktikomis dalinasi M. Drobnienė.
Paskutiniais metais vėžinių susirgimų gydymo metodai tobulėja ir medikamentinė terapija sėkmingai taikoma net išplitusio krūties vėžio gydymui. Tinkamai parinktos gydymo strategijos ne tik užtikrina platesnes išgyvenamumo ribas, bet ir kokybiškesnį pacientės gyvenimą. Medikai įsitikinę: krūties vėžys nebėra mirties nuosprendis, reikia tik laiku kreiptis pagalbos ir skirti dėmesio sau.
