Leidinyje „Circulation“ išspausdintame tyrime rašoma – sėdimas darbas didina širdies ligų ir diabeto grėsmės riziką.
„Kad ir kiek žmogus fiziškai juda, ilgas sėdėjimas gali turėti padarinių širdies ir kraujagyslių būklei“, – teigė medikė Deborah Young.
Pastarąjį dešimtmetį gausu mokslinių tyrimų, rodančių, kad ilgas sėdėjimas yra žalingas sveikatai. Anot 2015 m. tyrimo, išspausdinto žurnale „Annals of Internal Medicine“, rašyta, kad 45 sportavimo per dieną neatsveria neigiamų sėdimo gyvenimo būdo padarinių. Tais pačiais metais atliktas kitas tyrimas nustatė riziką tarp sėdėjimo, širdies ligų, diabeto ir vėžio.
Leidinyje „Cardiology“ pateiktame tyrime rašoma, kad ištyrus 700 000 žmonių paaiškėjo – kasdien sėdint po 10 val. 8 proc. padidėja širdies ligų, insulto ir kraujagyslių ligų rizika. Tiesa, rizika atsiranda po daugelio valandų sėdėjimo. Kitas Britanijoje atliktas tyrimas nuteikia kiek optimistiškiau – jis rodo, kad ilgas sėdėjimas nedidina ankstyvos mirties rizikos.
„Mount Sinai“ ligoninėje dirbančios specialistės Johannos Contreras teigimu, reikia nepamiršti, kad širdis – raumuo: „(Širdis) kaip ir visi raumenys – nelavinami jie nyksta. Reikia mankštinti. Jei visą dieną sėdite, kraujagyslės per menkai varinėja kraują, neišnešioja deguonies.“
Kitaip tariant, vienas kita pratimas nepaskatins šio gyvybiškai svarbaus organo maksimalios veiklos. Sėdėjimas visą dieną turi įtakos visiems organams, į kuriuos atiteka kraujas. J. Contreras sako, kad pataria sėdimą darbą dirbantiems pacientams kelis kartus per dieną atsistoti ir pajudėti.
J. Contreras teigimu, ypač turi būti atsargūs tie, kuriems didesnė širdies ligų rizika. „Nurodau pacientams keltis ir tris kartus padaryti pertrauką, pasivaikščioti. Tiems, kieno aukštas kraujospūdis, diabetas, rizika didesnė, taigi jiems reikia dar dažniau pajudėti Geriausia – 20 – 25 min. pertraukos“, - akcentavo specialistė.
Reziumė? Mažiau sėdėti, jei tik įmanoma.
