– Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, vykstant į kelionę ir norint pasiimti vaistų?
– Pirmiausia turbūt reikėtų įvertinti, kokia transporto priemone vykstama. Jeigu tai mašina, vaistų nereikėtų dėti ant prietaisų skydelio, kad jų nepasiektų tiesioginiai saulės spinduliai. Dar reikėtų pasiskaičiuoti, kiek dienų būsite kelionėje, ir pasiimti tik dalį vaistų, tik tiek, kiek reikės. Reikėtų paimti dalį pakuotės. Jeigu to vis tiek per daug, patartina atkirpti pakuotę taip, kad matytųsi vaisto pavadinimas. Vaistus reikėtų įsidėti į dėžutę ar rankinę, kad jų nepasiektų tiesioginiai saulės spinduliai.
– Kai kurie žmonės į keliones vežasi šaltkrepšius, kuriuose greta maisto produktų laiko ir vaistus. Kaip tai vertinate?
– Į šaltkrepšius galima dėti tuos vaistus, kuriuos reikia laikyti šaldytuve. Tačiau negalima vaistų dėti ant šaldymo elemento. Reikia įdėti kažką, kas sudarytų barjerą tarp vaisto ir tiesioginio prisilietimo prie šaldymo elemento.
Jei tai yra toks išskirtinis atvejis, kai žmogui reikia kažkokių vaistų, nes jie būtini sveikatai, reikia imtis visokių priemonių. Tačiau, jeigu tai vaistai, kuriuos imame dėl viso pikto, galbūt geriau juos palikti namie. [...]
Jei žygis ekstremalus – labai karšta ar labai šalta – ir pasiimtų vaistų žmogus nesuvartoja, galbūt jų sugrįžus reikėtų daugiau nebevartoti, o tiesiog atidėti ir grąžinti į vaistinę kaip farmacinę atlieką, kad būtų saugiau.
– Yra tekę matyti, kad vaistus žmonės laiko šaldytuve ir vasarą, ir žiemą. Ar tai visada gerai?
– [...] Jei šaldytuve temperatūra siekia 2–8 laipsnius, o vaistas yra toks, kurį reikėtų laikyti kambario temperatūroje, tai nėra gerai. Gamintojas pagaminęs vaistą nurodo: nešaldyti, nelaikyti šaldytuve, nelaikyti aukštesnėje nei 25 ar 30 laipsnių temperatūroje. Vadinasi, jį reikėtų laikyti 9–25 ar 9–30 laipsnių temperatūroje.
Kai perkate vaistus, net jei perkate dalį pakuotės, vaistinėje būtinai turi duoti pakuotės lapelį. Jei nedavė, priminkite – man reikia pakuotės lapelio. Jį visada reikia turėti, grįžus neišmesti, pasilikti, paskaityti. Pavyzdžiui, yra tokių vaistų, kurie galioja labai ilgai, porą metų, bet lapelyje parašyta, kad atidarius, pradėjus vartoti, vaistą galima vartoti, pavyzdžiui, tik mėnesį ar 14 dienų. Jeigu nesuvartojote tų vaistų, juos reikėtų perduoti sunaikinimui, nebevartoti.
– Ar didelis šaltis taip pat kenkia vaistams?
– Žinoma, taip. Nežinau vaistų, kuriuos reikėtų laikyti šaldiklyje. Labai žemose temperatūrose gali susidaryti nuosėdos, kristalai, todėl vaistų nereikėtų laikyti labai šaltai.
– Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, bandant nustatyti, ar vaistai dar tinkami vartoti?
– Jei tabletės apsitrynė nuo ilgo buvimo [krepšyje] arba vaistas buvo labai suspausta, žinoma, jo geriau nevartoti. Taip pat to geriau nedaryti, jei pasikeitė vaisto spalva, jei iš kapsulės pasirodė kažkoks skystis. Visada, jei žmogus įtaria, kad kažkas negerai, geriau vaisto nevartoti, nes [...] pavartojus kažkas gali atsitikti jo sveikatai. Kai kyla nerimas, vaisto geriau nevartoti.
– Mūsų mažyliams, kūdikiams, taip pat duodama tam tikrų medikamentų. Pavyzdžiui, lašų į nosį arba vitamino D, kuris dažniausiai vaikučiams skiriamas papildomai. Ar yra kažkokių specialių reikalavimų tokių medikamentų laikymui?
– Anotacijose nėra nurodytų specialių laikymo sąlygų, pavyzdžiui, kad, atidarius reikia laikyti šaldytuve ar kažkur kitur. Pavyzdžiui, ant vienų vaistų nurodoma, kad juos reikėtų laikyti dėžutėje, apsaugoti nuo šviesos. Vitaminą D po atidarymo galima laikyti tik 12 mėnesių. Kiekvieną kartą reikėtų pasiskaityti informacinį lapelį apie laikymo sąlygas ir tai, kiek laiko galima vartoti vaistą po jo atidarymo – ar galiojimo laikas trumpesnis, ar toks pat, koks nurodytas ant pakuotės.
