Tačiau, pabrėžia ji, jei pats pacientas pats pageidauja kokio nors tyrimo, jis turi pats ir susimokėti.
Siuntimas išduodamas ne pagal paciento norą
Daugelis esame susidūrę su situacija, kai šeimos gydytojas mus siunčia pas gydytoją specialistą. Valstybinė ligonių kasa akcentuoja, kad siuntimas nemokamai konsultuotis pas specialistą išduodamas ne pagal paciento norą, o pagal poreikį, atsižvelgiant į nustatytą diagnozę bei sveikatos būklę. Tačiau pacientas pats gali pasirinkti gydytoją specialistą bet kurioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje sutartį su teritorine ligonių kasa.
„Šeimos gydytojas visada kreipsis į gydytoją specialistą, jei pacientui bus reikalinga pagalba, pavyzdžiui, jei per profilaktinį patikrinimą nustatys, kad paciento regėjimas pablogėjo. Nustatyti priežastį, kodėl regėjimas pablogėjo, yra ne šeimos gydytojo kompetencija, todėl jis išduos siuntimą pas gydytoją oftalmologą“, – aiškina Ž. Baigienė.
Specialistė primena, kad yra tam tikrų lėtinių ligų, dėl kurių pacientas pas gydytoją specialistą periodiškai gali lankytis be papildomo siuntimo: „Pavyzdžiui, nustatęs kataraktą, šeimos gydytojas pacientą turi siųsti pas gydytoją specialistą, kurį pasirenka pats pacientas. Vėliau nustatytu periodiškumu galima lankytis pas tą gydytoją be papildomo siuntimo.“ Anot Ž. Baigienės, taip vykdoma ilgalaikė stebėsena, todėl, net jei ir nepablogėjo, kartą per metus pacientas turi pasirodyti gydytojui specialistui.
„Siuntimas – tai gydytojo kreipimosi forma į kitą gydytoją. Jame turi būti parašyta, į ką ir kodėl kreipiamasi, ko tikimasi. Taip pat siuntime turėtų būti trumpai aprašyta paciento ligos istorija. Išduodamas siuntimą, šeimos gydytojas suteikia informaciją apie tris galimas įstaigas, į kurias pacientas gali kreiptis dėl konsultacijos“, – pastebi Ž. Baigienė.
Taip pat, priduria ji, norintieji kreiptis į kitame mieste dirbantį gydytoją pirmiausia turėtų sužinoti, ar įstaiga konsultuoja kito miesto gyventojus.
Kada šeimos gydytojo siuntimo nepakanka
Ž. Baigienė pabrėžia, kad, turint šeimos gydytojo siuntimą, gydytojo specialisto konsultacija yra nemokama. „Visi tiriamieji ir gydomieji veiksmai, kurie yra reikalingi gydytojui, kad jis galėtų nustatyti tikslią diagnozę arba parinkti tinkamą gydymą, yra nemokami. Bet jei pats pacientas pats pageidauja kokio nors tyrimo, jis turi pats ir susimokėti“, – aiškina ji.
Išimtis, primena Ž. Baigienė, yra brangieji tyrimai: kompiuterinė tomografija ir magnetinis rezonansas yra apmokami atskirai, o norint gauti biudžeto lėšomis apmokamą tyrimą, nepakanka šeimos gydytojo siuntimo – reikalingas gydytojo specialisto siuntimas. „Šie tyrimai yra skirti sudėtingų ligų diagnozei nustatyti ir šeimos gydytojo kompetencijos nepakanka nuspręsti, ar tikrai reikia atlikti tokį tyrimą“, – teigia specialistė.
Jei šeimos gydytojas sako, kad reikia kraujo tyrimo, anot Ž. Baigienės, turime nepamiršti paklausti, ar jis yra nemokamas. „Juk parduotuvėse dažnai klausiame, kodėl kaina tokia, o ne kitokia. Dažnai matau vyresnio amžiaus moteris, kurios susimokėjusios parduotuvės kasininkei pasako, kad matė, jog prie produkto buvo užrašyta visa kita kaina“, – primena pašnekovė.
Taip pat, pabrėžia ji, gydytojo atsakymu nepatenkinti pacientai gali nueiti pasiklausti į administraciją: „Jei negaunate aiškaus atsakymo, visada galite skambinti į Valstybinę ligonių kasą telefonu 8 700 88 888 – ten greitai gausite atsakymą.“
