Tačiau kas šeštas gyventojas mano, kad vaistų poveikis priklauso nuo jų kainos – geresni vaistai esą kainuoja brangiau. Tokius duomenis atskleidė bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, rašoma pranešime spaudai.
Jaunimo stereotipai apie vaistų kainas
Vaistinių tinklo „Camelia“ inicijuotos apklausos duomenimis, 69 proc. gyventojų įsitikinę, kad vaisto poveikį lemia jame esanti veiklioji medžiaga. Tokiai nuomonei ypač linkusios pritarti moterys, taip pat vyresni nei 35 m., mažesnių miestų ir rajonų centrų gyventojai.
Tuo tarpu 16 proc. gyventojų mano, kad vaistų kaina yra tiesiogiai susijusi su vaistų poveikiu – brangiausi vaistai yra efektyviausi. Tokios nuomonės dažniausiai laikosi 18-35 m. amžiaus asmenys.
„Nors du trečdaliai šalies gyventojų supranta, kad vaisto poveikis priklauso nuo veikliosios medžiagos, tačiau būtent jaunimas vadovaujasi mitais apie tai, kad vaistai turi būti brangūs, nes kitaip jie esą bus neveiksmingi. Tai skamba paradoksaliai – juk jaunesnio amžiaus gyventojai yra mažiau kaustomi stereotipų, tai turėtų būti labiausiai informuota vartotojų grupė, žinanti, jog vaisto poveikį pirmiausia lemia jo sudėtyje esančios medžiagos, o ne kaina“, – apklausos duomenis komentavo mažų kainų vaistinių tinklo „Camelia“ viešųjų ryšių specialistė Vilma Balčiauskaitė.
ES senbuvėse perkami pigesni vaistai
Tyrimas parodė, kad vaistininkui rekomendavus, 84 proc. gyventojų visgi rinktųsi pigesnį vaistą: 44 proc. tokį sprendimą priimtų pasitikėdami vaistininkų kompetencija, 40 proc. – tiesiog siekdami sutaupyti. Vis dėlto beveik dešimtadalis respondentų net ir tokiu atveju, ignoruodami vaistininko patarimą, rinktųsi brangesnius vaistus, kurie esą yra efektyvesni.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, ekonomiškai išsivysčiusiose Europos Sąjungos šalyse vartojama daugiau pigesnių vaistų nei mažiau pasiturinčiose valstybėse. Tai, anot sveikatos specialistų, rodo, kad ES senbuvėse gyventojai moka vaistus vartoti racionaliai.
„Visapusiškai skatiname atsakingą ir racionalų vaistų vartojimą. Taip pat siūlome žmonėms visada konsultuotis su gydytojais, vaistininkais, išsiaiškinti, kokios yra galimos vaisto su ta pačia veikliąja medžiaga alternatyvos, kokius vaistus sveikatos bei finansiniu požiūriu tikslingiausia įsigyti. Vaistus rinktis pagal didžiausią kainą nėra racionalus sprendimas“, – pažymėjo VLK Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.
„Camelia“ tinklo atstovės V. Balčiauskaitės teigimu, visada būtina pasitarti su vaistininku ir klausti apie galimas alternatyvas. „Taip ne tik saugosite savo sveikatą, bet ir taupysite pinigus“, – sako V. Balčiauskaitė.
VLK analizė rodo, kad 2015 m. pacientai, įsigydami kompensuojamųjų vaistų, iš viso sumokėjo 54 mln. eurų priemokų. Jei pacientai būtų rinkęsi alternatyvius preparatus su tokiomis pat veikliosiomis medžiagomis, priemokų suma būtų dvigubai mažesnė ir siektų 27 mln. eurų.
