Moteriai atsako profesionalus „Camelia“ vaistininkas.
Depresija – tai žmogaus emocinės būklės sutrikimas. Depresija pasireiškia prislėgta nuotaika, malonumo jausmo praradimu, sumažėjusiu aktyvumu, padidėjusiu dirglumu, protinio darbingumo sumažėjimu, nuolatiniu nuovargiu, liguistu pesimizmu, savęs nuvertinimu, nemiga, apetito svyravimais, sustiprėjusiu potraukiu vartoti alkoholio ir kt. Depresijos gydymo būdas parenkamas atsižvelgiant į ligos sunkumą, jos požymius ir kai kuriuos kitus veiksnius.
Antidepresantai – tai psichotropiniai vaistai, kurie galvos smegenyse veikia medžiagų apykaitą, palaikančią normalų nuotaikos ir nerimo lygį. Šios smegenyse esančios cheminės medžiagos – tai serotoninas, noradrenalinas, dopaminas ir kt. Jų organizmas gauna su maistu.
Sergant depresija ir nerimo sutrikimais, šių medžiagų trūksta tik tam tikrose smegenų srityse, tuo tarpu apskritai visame organizme tokio trūkumo nebūna. Antidepresantai turi dvejopą poveikį: veikia į pačius depresijos ir nerimo simptomus ir pagerėjus savijautai toliau veikia profilaktiškai, t.y. apsaugo nuo depresijos ir nerimo simptomų atsinaujinimo, pasikartojimo.
Kitaip negu raminantieji vaistai, antidepresantai nesukelia pripratimo ir priklausomybės. Daugelis antidepresantų nesukelia liguisto mieguistumo dieną, todėl tinkami gydytis ir aktyviai dirbantiems asmenims. Psichiatras arba šeimos gydytojas tam tikrą antidepresantą skiria atsižvelgdamas į daugelį veiksnių: depresijos ar nerimo sutrikimų simptomų ypatumus, šių sutrikimų eigą, trukmę, savo darbo patirtį, mokslinių tyrimų rekomendacijas, anksčiau skirtą gydymą, vaisto kainą, profesinę intuiciją ir kt. Jeigu nepageidaujami poveikiai yra sunkūs, labai vargina – gydymą antidepresantais reikia nutraukti, bet nerekomenduojama to daryti nepasitarus su gydytoju. Depresijai praėjus vaistus dar kurį laiką tenka vartoti siekiant išvengti galimo atkryčio.
Paskui galima palaipsniui mažinti jų dozę. Nepatartina didžiosios dalies antidepresantų vartojimo nutraukti staiga, nes gali pasireikšti tokie abstinencijos reiškiniai, kaip sutrikęs miegas, baimė, drebulys ir haliucinacijos. Be to, šiuo atveju gerokai padidėja ir atkryčio tikimybė. Jeigu šalutiniai poveikiai yra ryškūs, vertėtų kreiptis į gydytoją, kuris pakoreguotų gydymą, t.y. pakeistų vaistą kitu arba atliktų vartojamo vaisto dozės korekciją. Šie veiksmai turėtų sumažinti arba panaikinti nepageidaujamus reiškinius.
Kartais tenka pavartoti kelis preparatus, kol sulaukiama teigiamų rezultatų. Visada pravartu išgirsti kelių specialistų nuomonę rūpimu klausimu, todėl visada galima kreiptis į kelis gydytojus dėl problemos sprendimo.
