Kada žmogus turi teisę vadintis ir būti vadinamas senu, kokiu greičiu susidėvi žmogaus gyvybinės „sistemos“, kalbamės su Kauno medicinos universiteto Geriatrijos klinikos vadovė profesore Vita Lesauskaite, kadaise pasirinkusią senatvės tyrinėjimų sritį. „Nepopuliarią“, kaip ir patys seni žmonės...
Pensininkas, senatvė, invalidumas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
— Kokia yra geriatrijos sritis? Ar ji šiais laikais neprasiplėtė, kai ir tarp jaunų žmonių gana daug ligotų?

— Nepasakyčiau. Anksčiau žmonės mirdavo jaunesni, ir senatvinių ligų paprasčiausiai nesulaukdavo. Tiesa, ekologija, netaisyklinga mityba ir mažas fizinis aktyvumas lemia, kad senatvinės ligos pasireiškia anksčiau.

— O kokios ligos laikomos senatvinėmis?

— Senatvinės ligos yra tos, kurių beveik neįmanoma išvengti. Tai sąnarių ligos — jie anksčiau ar vėliau susidėvi. Anksčiau ar vėliau vystosi osteoporozė (kaulų retėjimas), kraujagyslių aterosklerozė daugiau ar mažiau pažeidžia beveik visus žmones. Kuo senatvė gilesnė, tuo didesnė tikimybė, kad išsivystys senatvinė demensija (silpnaprotystė) ir sunkiausia jos forma — Alzheimerio liga. Dėl neišvengiamų tinklainės pokyčių beveik visiems gresia katarakta, regos susilpnėjimas. Tą patį galima pasakyti ir apie klausos nervų pakitimus. Visus šiuos negalavimus galima atitolinti, bet išvengti jų nepavyks.

— O kodėl vieni žmonės šių reiškinių sulaukia vėliau, o kiti anksčiau?

— Visi turime skirtingą genetinį fondą, be to, daug nulemia gyvenimo sąlygos ir gyvensena.

— Kuo užsiima Jūsų vadovaujama Geriatrijos klinika? Ar tai reiškia, kad senų žmonių laukiate išskėstomis rankomis, ko nepasakysi apie kitas ligonines?

— Pagrindinis mūsų darbas — mokslinis. Tai geriatrijos ir gerontologijos tyrimai. Specialistams reikia specialių žinių, kaip dirbti su pagyvenusiais žmonėmis, skiriasi jų ligos, vaistų poveikis, jie turi tam tikrų psichologinių ypatumų. Ir tokių specialistų reikės vis daugiau, juk visi žinome, kad mūsų visuomenė sensta — Lietuvoje 20 proc. žmonių yra vyresni nei 60 metų. Ir jų vis daugėja.

— O kaip Jūs asmeniškai susidomėjote geriatrija? Galima spėti, kad tai nėra labai prestižinė sritis, kaip ir jos tyrinėjimo objektas...

— Dirbti su pagyvenusiais žmonėmis iš tikrųjų nelaikoma garbe. Ir ne tik Lietuvoje. Sakykim, chirurgija, neurochirurgija, pediatrija — joms skiriama daugiausia dėmesio ir lėšų. Su geriatrija visuomenė susidūrė iš bėdos, dėl to, kad daugėja senų žmonių, ir šio fakto jau nebegalima ignoruoti. Tačiau geriatrijai vis tiek tradiciškai atiduodamos prasčiausios patalpos, aparatūra, skiriamas mažiausiai įgudęs personalas, nes visuomet atsiranda svarbesnių dalykų.

— Žinoma, tai visiškai dėsninga...

— Šis reiškinys vadinamas eidžizmu nuo angliško žodžio „age“, amžius. Tai sociologinis terminas, reiškiantis nepalankų požiūrį į senus žmones, taip pat apibūdinantis baimę pasenti, susirgti, būti našta. Eidžizmas reiškia ir tai, kad žmogus nevertinamas pagal sugebėjimus, pagaliau — pagal fizinę būklę, kaip turėtų būti, bet formaliai — tik pagal metus. Mūsų visuomenė kaip tik tokia ir yra. Žiauriausia, kai manoma, kad senesnio žmogaus neverta nei operuoti, nei guldyti į ligoninę.

— Jūsų, kaip užimančios ir Sveikatos apsaugos ministerijos konsultantės pareigas, kaip tik ir norėjau paklausti apie tuos rašytus ir nerašytus įstatymus, kad po 70 metų žmogus turėtų ne gydytis, o rinktis vietą kapinėse... Sakykim, esu girdėjusi, kad net kraujo tyrimai vyresniems žmonėms skiriami tik už pinigus...

— Dėl pagyvenusių vyrų prostatos tyrimų buvo visai konkrečiai pasakyta. Manau, diskriminacija dėl amžiaus turėtų susidomėti žmogaus teisių lygių galimybių gynimo institucijos. Žmonės gyvena vis ilgiau ir sulaukia ilgesnio darbingo amžiaus. Geriatrijos uždavinys nėra pasiekti, kad žmogus kuo ilgiau gyventų. Svarbiausia, kad jis būtų kuo ilgiau darbingas, galėtų pasirūpinti savimi ir nebūtų našta nei sau, nei kitiems.

— Atrodytų, kad visuomenė turėtų būti tuo labai suinteresuota — savo pačios labui.

— Po truputį tampa. Sakykim, darbdaviai supranta, kad pagyvenęs žmogus darbą neretai atlieka kruopščiau. Susikristalizavęs intelektas labai ilgai išlieka; galbūt senyvas žmogus kažkokių drastiškų naujovių ir neišmoks, nebus labai spartus, tačiau tai, ką darė visą gyvenimą, jis atliks puikiai, neretai geriau, nei jaunas žmogus. Be to, paradoksas: seni žmonės mažiau darbo laiko praleidžia dėl ligos. Jie jaučia didesnę atsakomybę, saugo sveikatą ir moka „elgtis“ su savo negalavimais.

— Dabar užduosiu esminį klausimą — kodėl žmogus sensta?

— Yra sukurta keli šimtai vadinamųjų biologinių senėjimo teorijų. Vienos teigia, kad senėjimas — tai atsitiktinis procesas; kaupiasi genetinės informacijos, baltymų struktūros klaidos, laisvųjų radikalų pažeidimai. Kitos sako, kad senėjimas yra nulemtas, ir, ko gero, tai yra tiesa: kiekviena ląstelė turi savo biologinį laikrodį. Buvo bandyta sukurti nemirtingų ląstelių, kurios dauginasi ir niekuomet nenumiršta, eiles. Tačiau vėliau mokslininkai paneigė šiuos duomenis, nes ilgainiui vis tiek prasideda negrįžtami procesai, ir ląstelė numiršta.

Vis dėlto grįžtama prie nuomonės, kad kiekviena rūšis turi nulemtą savo gyvenimo trukmę, ir kuo gyvūnas didesnis, tuo jis ilgiau gyvena. Sakykim, arklys — trumpiau negu dramblys, o šuo — trumpiau negu arklys. Ilgiausiai gyvenantis gyvūnas žemėje — didysis Galapagų vėžlys, gyvenantis 150 metų. Mokslininkai mano, kad maksmili žmogaus gyvenimo trukmė galėtų būti 110-120 metų. 120 metų yra išgyvenusi prancūzė Žana Kalman.

— Išeitų, kad žmonės „savo rankomis“ susitrumpina gyvenimą?

— Galima pasakyti ir taip: karai, sukrėtimai, gyvenimo įtampos, nepalankios sąlygos. Turi įtakos ir stresai, perdėta reakcija į daugelį dalykų, žinoma, žalingi įpročiai. Turi įtakos ir perdėtas skubėjimas, orientacija į materialius dalykus.

— Ar žmogus greičiau pasensta fiziškai ar dvasiškai. Kaip jam gyventi 120 metų, jei jis jau šešiasdešimties yra dvasiškai išsisėmęs?

— Žmonės yra labai skirtingi, kitąkart seno žmogaus dvasia yra kaip dvidešimtmečio: jis smalsus, viskuo domisi, nori ko nors naujo išmokti: kompiuterio, rankdarbių, kalbų ar amato. Ilgesnė dvasinė jaunystė būdinga žmonės, nelinkusiems į materializmą. Kaip žinote, jaunatvišką kūrybiškumą iki gilios senatvės yra išlaikę daugelis kūrėjų: Pikaso, Servantesas, Gėtė... Yra ir daugybė senų kaimo žmonių, su kuriais įdomu pakalbėti, kurie džiaugiasi kiekviena diena. O yra jaunų, sveikų žmonių, kurie dvasiškai palūžę.

— Ar galima pasakyti, kad motyvacija gyventi prailgina gyvenimą?

— Reikia stengtis gyventi gerą gyvenimą. Psichologai įrodė, kad žmogaus pasitenkinimas gyvenimu mažai priklauso nuo išorinių aplinkybių. Yra aštuoniasdešimtmečių, kurie slaugo savo sergančius sutuoktinius, nelabai ką sau gali leisti ir, rodos, neturi jokio pagrindo džiaugtis gyvenimu. Tačiau džiaugiasi. Taip yra dėl to, kas seni žmonės yra lankstūs ir sugeba prisitaikyti prie gyvenimo aplinkybių. Kažin kaip jauni žmonės elgtųsi tokiomis sąlygomis?

— Kokiu greičiu dėvisi žmogaus gyvybinės sistemos? Viena kolegė, 45-erių įsigijusi akinius, aimanavo dėl sėlinančios senatvės, bet juk daugybė žmonių silpnai mato nuo vaikystės...

— Žinoma, galima akinius „įsitaisyti“ ir mokykloje, kaip aš pati, — tai yra paveldimi dalykai. O apie 45-uosius metus žmogui turėti pirmuosius akinius skaitymui yra normalu.

— O kaip į tokius „simptomus“ reikėtų žiūrėti? Jau ruoštis įkapes?

— Į tokius dalykus reikėtų žiūrėti ramiai — juk senstame nuo pat vaikystės. Mūsų organizme mažėja vandens, daugėja riebalų, vyksta ląstelių pakitimai, dėvisi sąnariai ir oda.

— O sąnariai, kraujagyslės kada turi teisę siųsti senėjimo signalus?

— Tarpstuburkaulinių diskų ataugėlių gali turėti ir dvidešimtmečiai, ypač sportuojantys. Pirmosios lipidinės dėmelės (atreosklerozės požymiai) aptinkamos ir 3-4 metų vaikams...

— Kada žmogus turėtų pradėti vadinti save senu?

— Senu savęs nereikia vadinti niekuomet, nes tai yra psichologiškai neteisinga. O pagal kalendorinius metus, Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijomis, senu žmogus gali būti laikomas nuo 65-erių. Tačiau tai yra reliatyvi riba — žmonės sveiki sulaukia vis vyresnio amžiaus.

— Įdomu, kodėl? Juk sakėte: prastėja ekologija, o dar žalingi įpročiai, stresai...

— Nugalėtos daugelis infekcinių ligų, neinfekcinės ligos taip pat aktyviai atakuojamos. Medikai net juokauja, kad tuoj beveik visas žmogaus „dalis“ bus galima pakeisti: atliekami širdies, inkstų, kepenų, sąnarių, kraujagyslių persodinimai.

— Vadinasi, žmogų jau galima iš naujo „sukompletuoti“, ir jei šios paslaugos vis labiau plis...

— Pasaulyje plinta ir gerotechnologijos, kuriomis aplinka paverčia draugiška vyresnio amžiaus žmogui: specialūs laikikliai, turėklai, net architektūra. Kuriami specialūs prietaisai, sakykim, išsijungiančios viryklės, jei žmogus pamiršta išjungti. Atsikėlus iš lovos įsijungiančios lempos, specialūs gaisro aliarmai, kai, kilus pavojui, iškart atsidaro buto durys, įsijungia šviesos ir siunčiamas signalas ugniagesiams. Tai leis seniems žmonėms išsaugoti orumą, atsikratyti pavojų keliančių žioplių įvaizdžio.

— O kokios asmeninės patirties Jums suteikė bendravimas su senais žmonėmis?

— Pasikeitė mano požiūris — pamačiau, kad gyvenimo saulėlydis gali būti labai gražus. Seni žmonės jaučia gyvenimo pilnatvę, iki galo išgyvena kiekvieną gyvenimo minutę, jų yra visai kitokios vertybės: ne produktyvumas, o dvasingumas, vienas kito palaikymas.

— Ar teisingas jų, kaip piktų burbeklių, be reikalo slankiojančių po poliklinikas ir kitas vietas, įvaizdis?

— Viena iš socialinių senėjimo teorijų sako, kad seni žmonės susiduria su tokiomis pačiomis problemomis kaip nacionalinės ar seksualinės mažumos. Eidžizmas yra tas pats kaip rasizmas. O toks seno žmogaus apibūdinimas — kaip tik eidžizmo apraiška, nes mūsų visuomenė yra būtent eidžistinė. Tačiau Vakaruose senų žmonių rankose yra daugiau finansinių galių, ir jie gali tam pasipriešinti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Už mokesčių mokėtojų pinigus – kelias į niekur (45)

Kėdainių rajono pakraštyje esančiame Miegėnų kaime verda aistros – gyventojai nesuvokia, kam...

Smūgis A. Bosui: prabangų namą prašoma sulyginti su žeme (401)

Vilniaus pašonėje, miškų apsuptyje, prasidėjusias Lietuvoje žinomo verslininko Antano Boso...

Įspūdinga sulaikymo operacija Kaune: vyras įtariamas žmogžudyste (5)

Pirmadienį DELFI skaitytojas atsiuntė nuotraukas ir vaizdo įrašą iš įspūdingo sulaikymo. Kaune...

Kūdikį pražudęs Ramzis keliasi naujam gyvenimui: jau spėjo pasirodyti vestuvėse (20)

Po patirto šoko ir nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo kūdikis, dobermano Ramzio gyvenimas...

VGT uždegė žalią šviesą: į kovą su „Islamo valstybe“ stos Lietuvos specialiosios pajėgos (708)

Pirmadienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba aptarė ne tik krašto apsaugos sistemos...

Tomas Vosylius. Superkova ar cirkas už didelius pinigus? (25)

Interneto platformoje „Sporto namai“ kiekvieną dieną savo jausmais, mintimis ir rūpesčiais...

Nebrangių atostogų idėja Lenkijoje: su žmona likome patenkinti šiuo sprendimu (6)

Galvojate kur įdomiai ir nebrangiai praleisti atostogas šią vasarą, tačiau Lietuvos pajūris...

Pietų dėžutę susiruoškite iš vakaro: minkšta vištiena pesto padaže

Receptas itin lengvas, greitai paruošiamas ir patiks net ir tiems, kuriems vištiena jau gerokai...

Lietuvoje įspėjama apie apgaulingą žinutę: neatidarykite „Facebook“ nuorodos (4)

Bendraujantys socialiniu tinklu „Facebook“ pastaruoju metu galėjo sulaukti žinutės, kuri neva...

Darbdavys sugalvojo būdą tikrinti, kiek laiko darbuotojai praleidžia darbo vietoje (18)

Didžiosios Britanijos bankas „ Barclays “ įrengė įtaisus, per kuriuos stebi, kiek laiko...