Po trejų metų išlaidos ŽIV liga sergančių pacientų gydymui Lietuvoje gali išaugti daugiau negu dvigubai, prognozuoja Valstybinė ligonių kasa (VLK). VLK teigimu, šiuo metu ŽIV infekuotųjų gydymui yra skirta 2 mln. litų arba 0,4 proc. vaistams skiriamų lėšų. Tuo tarpu 2008 metais ši suma gali siekti apie 1,3 mln. eurų (4,4 mln.litų), arba 0,8 proc. viso kompensuojamų vaistų biudžeto.
© Corbis
Vienam ŽIV liga sergančiam ligoniui per metus Lietuvoje išleidžiama nuo 5,6 tūkst. iki 9,7 tūkst. eurų, vidutiniškai apie 26,5 tūkst. litų per metus.

Gydymas ŽIV infekuotam asmeniui skiriamas imunitetui susilpnėjus iki tam tikros ribos. Pradėjus gydymą, vaistus reikia vartoti iki gyvenimo pabaigos ir laikytis griežto gydymosi režimo.

Šiuo metu Lietuvoje gydomi 53 ŽIV užsikrėtę asmenys.

Pagal ŽIV infekuotųjų skaičių tarp Baltijos valstybių pirmaujančioje Estijoje gydomi 174 ŽIV užsikrėtę asmenys, nors turėtų būti gydomi 250.

Prognozuojama, kad 2008 metais šioje šalyje reikės gydyti 2500 pacientų, t.y. per trejus metus infekuotų ŽIV asmenų, kuriuos reikia gydyti, skaičius padidės 10 kartų.

Vieno paciento gydymas Estijoje kainuoja nuo 4,2 iki 6,1 eurų. Iš viso šiemet ŽIV infekuotųjų gydymui skiriama 1,3 proc. visų vaistams kompensuoti skiriamų lėšų.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pagal ŽIV infekuotų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, Estija pirmauja ne tik tarp Baltijos šalių, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Prognozuojama, jog Estijoje vienas iš šimto gyventojų yra infekuotas ŽIV.

Latvijoje šiuo metu antiretrovirusinį gydymą gauna 233 ŽIV infekuoti asmenys, o turėtų - 500. Latvių prognozės dėl infekuotų gydymo ne tokios gasdinančios kaip estų - tikimasi, kad 2008 metais reikės gydyti 1200 žmonių.

Latvijoje vieno paciento gydymas per metus kainuoja nuo 5,5 tūkst. iki 16,2 tūkst. eurų. 2005 metais ŽIV ligonių gydymui skirta 0,5 proc. viso kompensuojamų vaistų biudžeto. Prognozuojama, kad 2008 m. jų gydymui reikėtų skirti nuo 5,1 mln. iki 10,2 mln. eurų.

Pasak VLK informacijos, Lenkijoje nuo ŽIV infekcijos gydomi 2,4 tūkst. pacientų, o reikėtų 2,6 tūkst. Vienam ŽIV infekuotam asmeniui per metus skiriama nuo 8 iki 15 tūkst. eurų. Iš viso šiemet šių asmenų gydymui skiriama 20 mln. eurų, t.y. 14,9 proc. visų kompensuojamiems vaistams skiriamų lėšų. Kadangi ŽIV infekcijos plitimo tempai Lenkijoje pristabdyti, tikimasi, jog gydytinų asmenų skaičius neturėtų didėti.

Pasaulyje registruota apie 20 antiretrovirusinių vaistų. Dauguma jų yra registruoti ir Lietuvoje.

VLK centralizuotai perka 14 brangių antiretrovirusinių vaistų ir juos paskirsto per tam tikras gydymo įstaigas ŽIV infekuotiems ligoniams.

VLK teigimu, beveik visų centralizuotai perkamų antiretrovirusinių vaistų kainos šiemet padidėjo, nors tai mažina gydymo prieinamumą. Farmacijos bendrovės "Abbot" gaminami vaistai pabrango iki 10 proc., "Glaxosmithkline" - apie 8 proc., "Bristol-Myers" - apie 5 proc., "MSD" - apie 2 proc. Vienintelė farmacijos bendrovė "Roche" sumažino savo gaminamų antiretrovirusinių vaistų kainas.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuvoje iki 2005 sausio 1 dienos buvo užregistruota 980 ŽIV infekcijos atvejų, Latvijoje - 3033, Estijoje - 4442, Lenkijoje - 9 tūkst., Baltarusijoje - 6 tūkst. Ispanijoje - 69 tūkst., Prancūzijoje - 63 tūkst., Izraelyje - 4,3 tūkst.

Dominuojantis ŽIV infekcijos plitimo būdas Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Rusijoje, Lenkijoje - injekcinių narkotikų vartojimas.

Tuo tarpu Čekijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Vengrijoje daugiau naujų ŽIV atvejų užregistruojama tarp asmenų turinčių homoseksualius ir biseksualius lytinius santykius.

Skandinavijos šalyse, Prancūzijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Anglijoje ŽIV daugiausiai plinta per nesaugius heteroseksualius lytinius santykius.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Didžiausi atlyginimai: dešimtuke – netikėti naujokai (39)

Birželio mėnesį buvo tik viena įmonė, kurios darbuotojų atlyginimų vidurkis buvo...

Gyvai / Lietuvos įtakingiausieji 2017: DELFI TV tiesiogiai su vienu įtakingiausių Lietuvos ekonomistų G. Nausėda (7)

Tęsdamas išskirtinį projektą „Lietuvos įtakingiausieji 2017“, DELFI pristato įtakingiausių...

N. Vasiliauskaitė. Terorizmas pasaulį jau pakeitė (26)

„Net jeigu islamistai sugebėtų surengti Europoje po teroristinį aktą kiekvieną dieną, tai...

Barselonos teroristo medžioklė: jis gali būti bet kur Europoje (7)

Ispanijos policija pirmadienį paskelbė nustačius asmens, praeitą ketvirtadienį nukreipusio...

Artėja visiškas Saulės užtemimas: milijonai plūsta jo stebėti (4)

Į Jungtinių Valstijų miestus, įskaitant Čarlstoną Pietų Karolinoje, suplūdo milijonai...

D. Kuprys paliko NŽT vadovo pareigas (5)

Daugiau nei metus Nacionalinei žemės tarnybai ( NŽT ) vadovavęs Danielius Kuprys paliko tarnybą....

G. Žiemelis investuoja į tūkstančio vietų bendrabutį (70)

Gediminas Žiemelis investuoja į daugiau kaip tūkstančio vietų bendrabutį darbininkams.

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (1735)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Išbandymas alkotesteriu: kodėl pareigūnai vengia antro karto (141)

Socialiniuose tinkluose garsiai nuskambėjo istorija, kai viena vairuotoja pasiskundė, jog policijos...