Visi grybai yra valgomi, tačiau kai kurie iš jų - tik vieną kartą

 (38)
Pagrindinė grybų sudedamoji dalis yra vanduo, kurio kiekis skirtingose grybų rūšyse svyruoja nuo 84 iki 95 proc. Grybų ląstelienoje yra blogai arba visai nevirškinamo chitino, todėl nereikėtų jų valgyti daug.
Grybas
© Shutterstock nuotr.

Mineralinių medžiagų kiekis grybuose yra panašus kaip vaisiuose ir daržovėse, o fosforo, kalcio ir kalio kiekiai nenusileidžia žuviai. Pavyzdžiui, 100 g kelmučių yra vario ir cinko paros norma. Žmogaus organizmas geba pasisavinti apie 70% grybuose esančių baltymų. Grybuose yra mažai lengvai virškinamų riebalų ir angliavandenių, tačiau yra ir vitaminų, ir organinių rūgščių.
 
Apsinuodijimas ar virškinimo sutrikimai?
 
Sveikatos problemų gali sukelti tiek valgomi, tiek nuodingi grybai. Pirmuoju atveju negalavimai yra susiję su virškinimo sutrikimais. Kadangi grybai yra priskiriami sunkiai virškinamam maistui, žmonės, turintys jautresnę virškinimo sistemą, gali skųstis sunkumu skrandyje, skausmu epigastriume, pykinimu, vėmimu ir viduriavimu. Tačiau šie, per keletą valandų po grybų valgymo atsiradę simptomai, neretai praeina savaime per 2-4 valandas.

Sunkius, o kartais ir mirtinus apsinuodijimus sukelia suvalgyti nuodingi grybai. Iš Lietuvoje žinomų apie 400 grybų, nuodingų yra apie 40. Problemų gali kilti ir prisirinkus mažai žinomų grybų ar valgius nežinia kieno surinktus grybus.

Dažniausiai apsinuodijama nuodingą grybą supainiojus su valgomu. Taip blyškioji musmirė supainiojama su pievagrybiais, žalsvoji – su ūmėdėmis ar žaliuokėmis. Įsigudrinama rinkti mažai žinomus grybus, pasikliaujama blogai suprastais ar netinkamais patarimais. Žmonės dažnai nežino kieno surinktus ir kokius grybus jie valgė. Kita vertus, apsirinka net patyrę grybautojai.

Tik retais atvejais nuodingas grybas nustatomas be didelių abejonių. Paprastai tai išsiskiriančios išvaizdos (pvz., bobausis) arba ypatingoje vietoje augantis grybas (pvz., mėšlagrybis). Todėl apsinuodijimas dažniausiai nustatomas kliniškai, orientuojantis į vyraujančius simptomus, bei laiką, praėjusį nuo suvalgymo iki pirmųjų negalavimų atsiradimo. Nuodingiausi Lietuvos grybai yra žalsvoji ir blyškioji musmirės. Net viename grybe esantis nuodo amatoksino kiekis gali būti mirtinas. Šio nuodo savybės nepakinta verdant, kepant, sūdant ir kitaip juos konservuojant.

Žalsvoji musmirė (Amanita phalloides) - daugiausiai mirčių atnešęs augalinės kilmės nuodas. Šiuose grybuose esanti nuodinga medžiaga amanitinas pasižymi stipriu kepenų veiklą sutrikdančiu poveikiu. Amanitinai aptinkami ir kituose nuodinguose grybuose: musmirėje (A. virosa), smailiažvynėje žvynabudėlėje (Lepiota aspera), eglinėje kūgiabudėje (Galerina marginata). Apsinuodijimui amanitinų turinčiais grybais yra būdingas slaptasis periodas, kuris gali trukti 6-48 val. po grybų valgymo.

Antrąją parą atsiranda apgaulingas pagerėjimas, kuomet pykinimas, vėmimas ir viduriavimas savaime išnyksta, tačiau šiuo metu prasidėjęs ūminis kepenų veiklos sutrikimas kelia grėsmę ne tik žmogaus sveikatai, bet ir gyvybei.

Paprastoji musmirė (Amanita muscaria) yra lengviausiai atpažįstamas nuodingas grybas iš kitų išsiskiriantis raudona su baltais taškeliais kepurėle. Suvalgius šių grybų prieš atsirandant pykinimui, vėmimui ir viduriavimui pacientai skundžiasi koordinacijos sutrikimais, susilpnėjusiais refleksais, regos sutrikimais.

Raudonoji musmirė
Raudonoji musmirė
© Shutterstock nuotr.

Stiprėjant apsinuodijimui, pakinta ir psichika: atsiranda sujaudinimas, apsvaigimas, euforija, Apsinuodyti galima grybais, turinčiais ir kitų nuodingų medžiagų: giromitrino (bobausis), muskarino (tauriabudė, plaušabudė), orelanino (nuosėdis), koprino (mėšlagrybis) bei psilocibino (skydabudė).

Skėtinė žvynabudė panaši į smailiažvynę žvynabudėlę


Smailiažvynė žvynabudėlė (Lepiota aspera) - nuodinga


Sketinė žvynabudė (Macrolepiota procera) - valgoma

Paprastasis kelmutis painiojamas su puokštine kelmabude


Puokštinė kelmabudė (Hypholoma fasciculare) - nuodinga


Paprastasis kelmutis (Armillaria mellea) - valgomas

Pilkšvažalė ūmėdė panaši į žalsvąją musmirę


Žalsvoji musmirė (Amanita phalloides) - nuodinga


Pilksvažalė ūmėdė (Russula aeruginea) - valgoma

Raukšlėtasis gudukas panašus į smaliakepurę musmirę, rausvarudę musmirę


Smaliakepurė musmirė (Amanita virosa) - nuodinga


Rausvarudė musmirė (Amanita porphyria) - nuodinga


Raukšlėtasis gudukas (Rozites caperata) - valgomas

Girinis pievagrybis į baltąją musmirę


Baltoji musmirė (Amanita verna) - nuodinga


Girinis pievagrybis (Agaricus sylvicola) - valgomas

Trumpi patarimai grybų mėgėjams:
 
Rinkite tik gerai pažįstamus grybus;

Nevalgykite nežinia kieno rinktų grybų. Tyrimai rodo, kad neretai apsinuodijama vyresnio amžiaus ir / ar turinčių regos sutrikimų asmenų rinktais grybais;

Nemanykite, kad grybais apsinuodyti turi visi jų valgiusieji. Galbūt patiekale buvo tik vienas nuodingas grybas, kuris pakliuvo tik vienam valgiusiajam;

Kuo vėliau atsiranda apsinuodijimo simptomai (pykinimas, vėmimas, viduriavimas), tuo sunkesnis gali būti apsinuodijimas;

Apsinuodijimo požymiai gali atsirasti skirtingu metu, nes juos galėjo sukelti skirtingų rūšių grybai;

Persivalgiusiam ar sunkiai grybus virškinančiam žmogui pykinimas, vėmimas ir viduriavimas savaime turi praeiti per 4-6 val.;

Užsitęsus virškinamojo kanalo sutrikimams, būtina kreiptis į gydytoją, nes tik atlikus tyrimus galima atskirti persivalgymą nuo apsinuodijimo;

Iškilus klausimams, įtarę apsinuodijimą grybais nebandykite gydytis patys, skubiai kreipkitės pagalbos į artimiausią gydymo įstaigą arba pasikonsultuokite su visą parą dirbančiais Ekstremalių sveikatai situacijų centro Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro specialistais telefonais: 8 5 236 2052 arba 8 687 53378.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Sveikatos naujienos

Mėšlungis išduoda ne tik magnio trūkumą pasitikrinkite (13)

Ne vienas bent kartą esame pajutę netikėtai užklupusį veriantį skausmą suspazmavus raumenims. Nuolat pasikartojantis mėšlungis signalizuoja apie organizmo problemas, pirmiausia – magnio trūkumą.

Artėja pavojinga šilumos banga: ką būtina žinoti (89)

Įsibėgėjus vasarai Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras pataria, kaip elgtis, kad karšti ir saulėti orai nepakenktų sveikatai. Pagrindinių taisyklių laikymasis padės geriau jaustis bei išvengti su perkaitimu susijusių negalavimų.

Gydytojas siūlo paprastų receptų, kad miegotumėte it kūdikis (32)

Nemiga – sutrikimas, kamuojantis dažną rūpesčių turintį žmogų. Tačiau, kaip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ teigia gydytojas Alvydas Unikauskas, nemigos priežasčių yra ne viena. Daktaras pateikia šešias nemigos priežastis ir pažeria patarimų, kaip geriau išsimiegoti.

Perspėja: netikros naujienos apie sveikatą – itin pavojingos (11)

Kai informacinėje erdvėje vis daugėja netikrų, klaidinančių naujienų, itin dėmesį reikėtų atkreipti į tas, kurios susijusios su žmogaus gerove bei sveikata. Kaip „The Atlantic“ svetainėje rašo Julie Beck, šios naujienos yra itin paplitusios bei pavojingos.

Bijantiems skiepų – geros žinios: kuriami vakcinos nuo gripo pleistrai (4)

Jungtinėse Valstijose išbandyti nauji vakcinos nuo gripo pleistrai, kurie po kelerių metų gali pakeisti įprastus skiepus, rašoma moksliniame medicinos žurnale „The Lancet“.