Prieš dvylika metų Vašingtone nusileidusio lėktuvo keleivius - trejų metukų dar neturinčią mergaitę Eveliną Slokvenkaitę ir jos tėvą - pasitiko tuometinio Lietuvos ambasadoriaus Amerikoje Stasio Lozoraičio žmona Daniela ir ambasados darbuotoja Angelina S.Bailey. Taip pasibaigė viena pirmųjų Lietuvoje “Kauno dienos” labdaros akcija, kurią vainikavo įspūdingas telemaratonas Dainų slėnyje.

Sveikatos apsauga, medicina, gydymas, ligoninė
© DELFI
Jo metu surinktos lėšos buvo sukauptos laikinajame fonde, skirtame onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams. Dalis jo lėšų - 12 tūkstančių dolerių - buvo skirta Evelinos kelionei į JAV.

“Atvykote per vėlai”

Iš Lietuvos atvykusios mergaitės gydymui Vašingtono vaikų klinikoje tarpininkavo tuometinis Lietuvos ambasadorius JAV Stasys Lozoraitis. Tačiau lėšomis, reikalingomis gydymui, turėjo pasirūpinti artimieji. “Kauno diena” paskelbė banko specialiąją sąskaitą, į kurią galima buvo aukoti, o surengus telemaratoną, į akciją, kokių anuo metu Lietuvoje dar nebuvo rengiama, atsiliepė daug meno ir sporto pasaulio garsenybių.

Telemaratone dainavo žinomi atlikėjai - Veronika Povilionienė, Arina, Erika Masytė, aktyviai dalyvavo Lietuvos krepšinio žvaigždė Šarūnas Marčiulionis. Jis, beje, buvo pasiryžęs pats nuskraidinti Eveliną į Ameriką, tačiau tokiai misijai, suprantama, reikėjo, kad šalia būtų tėvai. Buvo aišku, kad gydymui reikalinga suma kur kas didesnė, negu surinkta telemaratono metu, be to, pinigai buvo skirti ne tik Evelinos, bet ir kitų vaikų gydymui. Tada į Evelinos tėvo Viktoro Slokvenkos pagalbos paieškas atsiliepė Laima Vaikulė, kitos muzikos pasaulio įžymybės.

Kai atrodė, kad pagalba jau ranka pasiekiama, kai Vašingtono vaikų klinikos specialistai pakartojo mažosios ligonės diagnozei reikalingus tyrimus, laukė dar vienas smūgis: “Atvykote per vėlai”, - nuskambėjo išvada, kurios labiausiai bijota. Lietuvos gydytojai jau anksčiau pripažino, kad Evelinai jie negali padėti.

“Dar ir dabar pamenu, kaip suakmenėjau: “Aš niekur neisiu, jūs turite mums padėti”. Tėvo atkaklumas buvo toks didelis, kad medikai vis dėlto nusileido. Vėliau, prisimindamas penkerius ligoninėje praleistus metus, Evelinos tėvas prisipažins: “Pačiomis sunkiausiomis akimirkomis nervai beveik neišlaikydavo. Maldaudavau daktarų pagalbos ir meldžiausi Dievui. Iki 29 metų buvau netikintis. Juk kai viskas gerai, kai nėra problemų, pro bažnyčią praeini net nežvilgtelėjęs į tą pusę. Tačiau kai likimas suduoda tokį smūgį, kokį mes patyrėme, kai supranti, kokioms kančioms ir kokiai nevilčiai pasmerktas tavo kūdikis, imi kitaip suprast pasaulį”.

Amerikoje pagalbą Evelinai reikėjo organizuoti iš naujo. Visų geradarių nesuminėsi. Tai ir paprasti žmonės, ir menininkai, ir stačiatikių bažnyčios parapijiečiai, ir prezidento Bilo Klintono žmona Hilari, taip pat mėnesio atlyginimo atsisakę gydytojai, medicinos seserys. “Evelinos gydymas Vašingtone kainavo per tris milijonus dolerių, - teigia Viktoras Slokvenka. - Žinoma, nesame milijonieriai, tokių pinigų mes patys nesumokėjome, kalbu tik apie tai, kiek gydymas kainavo”.

Gyvenimas ligoninėje

Evelina dažnai pavarto laikraščius, kuriuose buvo rašoma apie jai skirtą labdaros akciją. Kaune buvo žengtas pirmasis žingsnis daug išgyvenimų atnešusioje kovoje už mirčiai pasmerktos mergaitės gyvybę. “Šiemet atšventėme penkioliktąjį Evelinos gimtadienį, kuris panašus į stebuklą ne tik mums, bet ir Eveliną gydžiusiems medikams. Tikiu, kad ne tik gydytojų, bet ir artimųjų, aplinkinių žmonių pastangos gali padaryti stebuklus. Labai noriu padrąsinti nelaimės ištiktus žmones, paraginti juos nenuleisti rankų”. Šie žodžiai iš laiško, kurį “Kauno dienai” atsiuntė Evelinos tėtis Viktoras Slokvenka.

Iš dvylikos metų, kuriuos šeima gyvena Amerikoje, penkerius Evelinai teko praleisti Vašingtono vaikų klinikoje. “411-oji palata buvo tarsi mūsų namai, joje su Evelina, kurios negalėjome palikti be priežiūros, išbūdavome mėnesių mėnesius. Spindulinė terapija, chemoterapija, daugybė vaistų, kitos procedūros. Mažajai Evelinai atrodė, kad visas pasaulis yra ligoninė, o keturis ar penkis kartus per parą gaunami vaistai - savaime suprantamas dalykas. Lietuvoje pirmą kartą į ligoninę ji buvo paguldyta septynių mėnesių. Kai dar visai mažos jos klausdavo, kaip sekasi, ji atsakydavo: “Man paskaudės, paskaudės, ir praeis”.

Kauno medicinos universiteto klinikų vaikų klinikos gydytojas docentas Jurgis Bojarskas po dvylikos metų vėl atvertė Evelinos Slokvenkaitės ligos istoriją: “Taip, prieš dvylika metų tokiems ligoniams negalėjome suteikti pagalbos, o artimiesiems - vilčių. Laikas, žinoma, viską keičia, mūsų, Lietuvos medikų, galimybes taip pat. Labai džiaugiuosi, kad mergaitė gyva”.

Penkiolikametės Evelinos fondas

Į mokyklą Evelina nuėjo vėliau negu jos bendraamžiai, jau būdama aštuonerių. Tačiau po pusmečio ji buvo perkelta į vyresnę klasę. Šiuo metu ji mokosi ir mokykloje, ir Policijos akademijos antrame kurse, puikiai šeimininkauja namuose ir sako, kad labiausiai jai patinka gaminti maistą, rūpintis artimaisiais. Aplinkiniai neslepia nuostabos, matydami jos reiklumą sau, globėjiškumą ir nevaikišką socialinio teisingumo siekį. Jos mąstymo būdas akivaizdžiai pranoksta bendraamžių, nuo kurių ji atsilieka tik ūgiu. “Tarpusavy kalbame lietuviškai, - tikina Viktoras Slokvenka. - Evelina gerai kalba angliškai, rusiškai ir ispaniškai”.

Mergaitė dar nežino, kokią profesiją pasirinks, tačiau kai įsileidžia į aštrokus pokalbius su savo amžiaus ir vyresniais vaikais, vartojančiais narkotikus, rūkančiais marihuaną, jos įtaigos galėtų pavydėti ir policininkas, ir psichologas. Nepasimiršo ir ligoninėse praėjęs laikas. “Norėčiau būti vaikų gydytoja, tokia, kaip europiečiai gydytojai”, - svajoja Evelina.

Tačiau labiausiai ji puoselėja viltį padėti panašaus likimo vaikams. “Banke manęs tris kartus perklausė, ar tikrai penkiolikametė mergaitė nori atidaryti sąskaitą, kad pradėtų organizuoti fondą vaikams, sergantiems vėžiu. Tada dar kartą savo sumanymą išdėstė pati Evelina. Pasakiusi, kad tai pirmas atvejis jos gyvenime, tarnautoja nuėjo pasitarti, o sugrįžo gavusi tokį išimtinį leidimą”, - pasakoja Viktoras Slokvenka.

Pačios Evelinos sveikata iki šiol tebesirūpina Vašingtono vaikų klinikos medikai, tarp kurių yra velionio ambasadoriaus Stasio Lozoraičio bičiulių. Ambasadorius buvo vienas iš tų tūkstančių žmonių, kurie atjautė Eveliną, kuo galėdamas padėjo jai. Finansinės paramos Evelina sulaukė iš dainininkės Laimos Vaikulės, Amerikos muzikos garsenybių, JAV prezidento Bilo Klintono žmonos Hilari, daugybės kitų garsių ir paprastų, atjautos kitų nelaimėms turinčių žmonių.

Artėjant Kalėdoms, šeima gali pasidžiaugti namų židinio šiluma. Jaunesniajam, jau Amerikoje gimusiam broliukui Edvardui, Evelina aiškina, kad labai norėtų atvažiuoti į Lietuvą. O šis atsako, kad irgi tikisi Lietuvoje surasti draugų. Kartu gyvena ir Aleksas, vyriausiasis 23 metų Viktoro sūnus iš pirmos santuokos. Jis dirba ir mokosi koledže, myli jaunesniuosius brolį ir sesę, mėgsta juos palepinti. Šeima priglobė ir dvylikametę korėjietę Ketliną, kurios išsižadėjo ir nežiniai paliko jos tėvai.

Broliui atstoja mamą

Ši istorija būtų panaši į pasaką, kurioje nugalimos visos negandos, tačiau skaitytojas gal pastebėjo, kad tekste neminima mama. Esu mačiusi nuotraukų, kuriose širdgėlos paženklintu veidu prie Evelinos lovelės Vašingtono vaikų klinikoje sėdi jos mama Lilija. Kaune gyvenanti Evelinos močiutė iš tėvo pusės pasakojo, kad prieš kelerius metus ji buvo Amerikoje, slaugė Eveliną, nes “abu tėvai sunkiai dirbo, reikėjo, kad kažkas būtų su Evelina, laiku ją pavalgydintų, kelis kartus per dieną paduotų vaistus”. Tačiau šiuo metu Evelinos mama negyvena su šeima.

Apie mamą prašneko pati Evelina. Greitakalbe, su vos juntamu anglišku akcentu, telefonu ji bėrė savo nuoskaudą: “Aš niekada nepalikčiau savo šeimos, savo sergančio vaiko. Kai suaugusieji skiriasi, jie negalvoja apie tai, kokį skausmą suteikia vaikams. Stengiuos, kad mano jaunesnis broliukas Edvardas jaustų didelę mano meilę, noriu jam atstoti mamą. Kai kartais ji pažada atvažiuoti, kad pasiimtų jį ir pabūtų kartu, Edvardukas valandų valandas nesitraukia nuo durų. Jeigu jos nesulaukia, broliuko ašarėlės būna labai karčios, o jei kitą dieną telefonu mama paaiškina, kad nesuspėjo, nes labai daug dirbo, mažai paguodžia. Kiekvienas turi būti atsakingas: pats už savo poelgius ir žodžius, už kitus, už savo artimuosius. Gerumas ir yra atsakomybė, didžiausia atsakomybė prieš savo artimuosius. Kas būtų su mumis, jei mes neturėtume tėvelio?”.

Paklausta, kaip ji visur suspėja, nes ne tik mokosi, šeimininkauja namuose, bet ir kelias dienas per savaitę dirba žuvies parduotuvėlėje, mergaitė atsakė: “Reikia išnaudoti kiekvieną akimirką, labai gerai apskaičiuoti savo laiką. Turiu pasirūpinti, kad brolis būtų pavalgęs, paruošęs pamokas. Turiu pati pasirengti mokyklai, prižiūrėti visus augintinius, kurių mūsų namuose daug, suspėti į užsiėmimus Policijos akademijoje”.

“Norėčiau, kad parašytumėte apie mamą, - Evelina nenori nutolti nuo labiausiai ją skaudinančios temos. - Gal kokiu nors būdu ją pasieks laikraštis, kuriame rašysite apie mus? Gal ji perskaitys, lankys mus nors kartą per mėnesį”.

Tegul išsipildo šis troškimas.

Galbūt šį tekstą perskaitys ir tie, kurie prisimena vieną pirmųjų mūsų laikraščio akcijų “Tarp gyvenimo ir mirties. Padėkime Evelinai”, sužinos šios istorijos tęsinį ir tai, kad kažkur kitoje žemės rutulio pusėje gyvena mergaitė, kupina dėkingumo jai padėjusiems nepažįstamiems žmonėms. Evelina įsitikinusi, kad pati įsijungusi į gelbėtojų gretas, pati padėdama vėžiu sergantiems vaikams, ji geriausiai atsidėkos daugybei pažįstamų ir nepažįstamų žmonių, ypač pirmiesiems aukotojams Kaune.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Apie prezidento postą svajojusiam J. Petraičiui – ypatinga žinia iš teismo (25)

Prieštaringai vertinamas Australijoje gimęs milijonierius, kolekcininkas, 2002 m. Lietuvos...

Kita augančių algų pusė visai nedžiugina (124)

Lietuvos gyventojų emigracija – itin neigiamas reiškinys, turėjęs tik vieną teigiamą pusę –...

A. Tapinas apie mokytojų padėtį: jei taip, tai emigruočiau (220)

Vienas įtakingiausių Lietuvos žurnalistų Andrius Tapinas prisipažįsta, kad jei uždirbtų 400...

Incidentas Suomijoje: į ligoninę išvežti aštuoni žmonės atnaujinta (181)

Suomijos pietvakariniame Turku mieste penktadienį buvo subadyta keletas žmonių, o mažiausiai...

Karklė apgulta. Stop juostos, užkardos ir palaidi šunys (15)

Karklės gyventojai, kurie neišvyko iš kaimo prasidėjus festivaliui „Karklė live music beach...

Gyvai / Neįprastos kontrolinės rungtynės be žiūrovų: Lietuva – Rumunija (4)

Europos krepšinio čempionatui besiruošianti Lietuvos rinktinė penktadienį pradeda kovas...

Atrodo paprasta, bet daugelis lietuvių nežino atsakymo į šį klausimą apie Europos Parlamentą (3)

Nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą praėjo 13 metų, tačiau ne visi Lietuvos gyventojai...

Slaptas policijos reidas: už posūkio nerodymą gresia teisių atėmimas (92)

Penktadienį popiet, važiuojant nuo Varnių tilto, link Utenos g. viaduko, Kauno policija vykdė...

Nuotraukose niekuomet nesišypsanti B. Hadid tam turi keistą priežastį (3)

Supermodelį Bellą Hadid fotografai dažniausiai užfiksuoja rimtą ar net griežtą, o gerbėjai...

Paprastas būdas saugotis nuo radiacijos (23)

Pastaruoju metu žmonės vis dažniau domisi instrukcijomis - ką daryti, jei branduolinis karas visgi...