Ketvirtadienio rytą gimnazijos direktorius Valdemaras Kaupinis DELFI sakė, kad vieno sergančio gimnazijos moksleivio ligos požymiai, tėvų žodžiais, iš tiesų panašūs į meningitą, tačiau kol kas medikai diagnozės nepatvirtino, todėl esą kilusi panika neturi pagrindo.
„Kol gimnazija neturi jokių oficialių patvirtinimų ar nurodymų iš Visuomenės sveikatos centro ar kitų sveikatos institucijų dėl veiklos nutraukimo ar rekomendacijų dėl prevencijos, pamokos neatšaukiamos. Deja, dėl vakar vakare kilusios panikos, mokykloje nėra pusės mokinių, todėl pamokos negali normaliai vykti“, - sakė gimnazijos vadovas.
Pašnekovas patikino, kad, dar net negavus oficialaus diagnozės patvirtinimo, mokykla bus dažniau valoma ir vėdinama – tai vienintelė ir tikrai veiksminga meningokokinės infekcijos profilaktikos priemonė. Taip pat direktorius patarė tėvams dėmesingiau stebėti savo vaikus, o pastebėjus negalavimo požymių, pavyzdžiui, staigų temperatūros pakilimą, bėrimą, galvos skausmą, raumenų skausmą, kaklo raumenų rigidiškumą (sustingimą) vėmimą, odos bėrimą, nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Medikų manymu, diagnozė turėtų pasitvirtinti
„Medikai teigia, kad klinikiniai simptomai atitinka meningokokinės infekcijos eigą – vaikas serga labai sunkiai. Mergaitė į ligoninę buvo paguldyta trečiadienį – ji pateko tiesiai į reanimaciją. Laboratorinio tyrimo rezultatas bus tik po kelių dienų, tačiau, medikų, žodžiais, labai tikėtinas teigiamas rezultatas“, - sakė pašnekovė.
VVSC šiemet gavo 30 įtarimų dėl meningokokinės infekcijos, iš jų pasitvirtino 16. Tačiau šios infekcijos nešiotojų, kurie gali platinti infekciją, bet patys neserga, visuomenėje yra apie 5-10 proc. Suserga vos keli procentai iš užsikrėtusiųjų, tačiau serga paprastai labai sunkiai.
Pasak specialistės, šiai ligai sezonas neturi įtakos, kadangi tai nėra peršalimo liga. Daugiau sergama žiemą ir ankstyvą pavasarį todėl, kad tuo metu būna labiau nusilpęs imunitetas. Mat kai organizmas silpnas, žmogus sloguoja ar kitaip peršalęs, organizmas nebeįstengia kovoti su šia infekcija. Taigi ji dažniausiai pasireiškia, kai vienu metu žmogų užpuola kelios ligos.
„Kadangi gydytojai kalba, kad klinikiniai požymiai atitinka meningokokinės infekcijos simptomus, gimnazijos moksleiviams rekomenduojama 10 dienų po kontakto stebėti savo sveikatą. Jei tik atsiras kokie nors peršalimo požymiai, būtina kreiptis į gydytoją ir paminėti, kad buvo kontaktas su meningokoku. Taip pat tėvai turėtų vaikus apžiūrėti, ar neatsiranda bėrimai. Kartais pasirodę bėrimai išnyksta, todėl būtina šio simptomo nepraleisti. Visgi be jokių peršalimo simptomų bėrimai neatsiranda – turi būti bent jau sloga. Ligos eiga paprastai tokia – iš pradžių vaikas pradeda sloguoti, tada karščiuoti, o tuomet atsiranda ir bėrimas“, - aiškino G. Aleksienė.
Paklausta, ar reikia profilaktinių antibiotikų dozių artimai bendravusiais su sergančiąja, specialistė nuramino, kad apie tai su gydytoju reikėtų pasitarti tik labai artimam žmonių ratui – suolo draugei, šeimos nariams.
„Panikuoti nereikia, grėsmė yra tik tiems, kurie artimai bendrauja, kartu gyvena, valgo iš bendrų indų ir pan. Tikrai nereikia antibiotikų visai klasei. Tiesiog reikia vėdinti patalpas ir dažnai jas drėgnai valyti. Šiuo atveju nereikalingi net dezinfektantai“, - teigė pašnekovė.
Meningokokinė infekcija – tai bakterinė infekcija. Ta pati bakterija – meningokokas – gali sukelti ir ryklės uždegimą, ir meningitą, ir sepsį, vadinamąją meningokokcemiją, kartais turinčią žaibinę eigą. Kokia bus ligos forma, labai priklauso nuo vaiko organizmo.
Labai dažnai ši infekcija puola itin sveikus, retai sergančius vaikus. Jų organizmai per daug smarkiai mobilizuoja savo pajėgas tai infekcijai sunaikinti, organizmo atsakas būna per smarkus ir sunaikina pats save.
Pasak medikų, šiuo metu tai yra didžioji medicinos problema. Mikrobus sunaikinti nesunku, bet labai sunku prognozuoti, kaip į tai sureaguos organizmas, kokias vidines pajėgas sutelks, kovodamas su infekcija, ar tos pajėgos bus adekvačios, ar nepradės pačios žaloti organizmo.
Vienam vaikui ši bakterija gali sukelti tik nedidelį gerklės peršėjimą, o kitam – žaibinę meningokokinės infekcijos formą. Pastaruoju atveju atsakas laikomas neadekvačiu, organizmas leidžia plisti infekcijai nevaldomai. Tai dažniausiai nulemta genetikos, todėl į genetinius tyrimus dabar dėmesį sutelkę viso pasaulio mokslininkai.
Svarbiausia, kad pacientas į ligoninę pakliūtų laiku, t.y. laiku būtų pastebėti pirmieji šios grėsmingos infekcijos požymiai, įsitikinę ne vienai šeimai vaikus išgelbėti padėję Vaikų ligoninės gydytojai. Deja, žaibinės ligos atvejais, net ir pirmomis susirgimo valandomis atvykusiam pacientui ligos progresavimo kartais nepavyksta suvaldyti.
Lietuvoje susirgimų meningokokine infekcija skaičius per metus svyruoja nuo 50 iki 80 atvejų, po keletą žmonių nuo jos kasmet miršta. Pernai žaibiška meningokoko forma nusinešė kelių moksleivių gyvybes.
