Mokslininkai, atlikę statistinę sergamumo vėžiu analizę, nustatė, kad 16 proc. visų vėžio diagnozių 2008 metais buvo susijusios su infekcija. Be to, infekcijos sukeltų vėžio atvejų dalis besivystančiose šalyse buvo net tris kartus didesnė negu išsivysčiusiose valstybėse.
Dažniausiai vėžį sukelia tokios infekcijos kaip žmogaus papilomos virusas (ŽPV), skrandžio bakterija Helicobacter pylori ir hepatitų B bei C virusai.
Šios keturios infekcijos atsakingos už 1,9 mln. vėžio atvejų, daugiausia skrandžio, kepenų ir gimdos kaklelio navikus.
Gimdos kaklelio vėžys sudarė beveik pusę su infekcija susijusių moterų vėžio atvejų. Vyrų grupėje daugiau kaip 80 proc. infekcijos sukeltų vėžinių susirgimų pažeidė kepenis, skrandį ir gaubtinę žarną.
„Tam tikrų virusų, bakterijų ir parazitų sukeltos infekcijos yra viena dažniausių bei išvengiamų vėžio priežasčių visame pasaulyje. Tokius vėžio atvejus galima žymiai sumažinti taikant egzistuojančius visuomenės sveikatos infekcijų prevencijos metodus, pavyzdžiui, vakcinaciją, saugesnę injekcijų praktiką ar antibakterinį gydymą“, - žurnale „Lancet Oncology“ rašė gydytojai Catherine de Martel ir Martynas Plummeris iš Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros Lione.
Mokslininkai rėmėsi informacija iš kelių šaltinių, įskaitant sergamumo vėžiu duomenų bazę, apimančią 27 vėžio rūšis 184 šalyse.
Komentuodamas šiuos rezultatus, daktaras Goodarzas Danaei iš Harvardo visuomenės medicinos fakulteto Bostone rašė: „Jų išvados rodo potencialą, kaip prevencinėmis ir gydymo programomis įmanoma palengvinti vėžio naštą mažiau išsivysčiusiose šalyse ir sumažinti didžiulius sergamumo vėžiu skirtumus tarp regionų ir šalių“.
„Turint efektyvias ir palyginus nebrangias ŽPV ir HBV vakcinas, šalyse, kuriose nustatoma itin daug vėžinių susirgimų, sveikatos sistemų prioritetu turėtų tapti kuo didesnio žmonių skaičiaus skiepijimas“, - pridūrė jis.
