Tai, kad šis kvėpavimo sistemos organas yra pamirštamas, atspindi ir statistika – Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, iš aštuonių dažniausių mirties priežasčių keturios ligos yra tiesiogiai susijusios su plaučiais. „Taigi nė vienam mūsų organui ar organų sistemai netenka tiek daug ligų, kurios yra pavojingos žmogaus gyvybei, kaip plaučiams“, – kalba Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. dr. Edvardas Danila.
Svarbesni vieno žmogaus, o ne visuomenės poreikiai?
Kalbėdamas apie plaučių ligas profesorius atkreipia dėmesį į pačias svarbiausias – dažniausias ir lemiančias didžiausią mirtingumą – tai plaučių uždegimas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, plaučių vėžys ir tuberkuliozė. Pasak gydytojo pulmonologo, šiuo metu Lietuvoje liūdniausia padėtis yra su tuberkulioze sergančiais pacientais: „Anksčiau sveikatos priežiūros sistema veikė taip, jog kiekvienas tuberkulioze sergantis ligonis buvo hospitalizuojamas ir gydomas, o visi su sergančiuoju kontaktavę žmonės būdavo ištiriami.
Visgi šiandien situacija yra pasikeitusi – atsirado individo teisės, „noriu-nenoriu gydytis“ galimybė. Todėl kai kurie pacientai arba iš vis nesigydo, arba pradėję gydymą jo nebaigia. O gydant tuberkuliozę yra itin svarbu pabaigti visą gydymo kursą, nes priešingu atveju tuberkuliozės sukėlėjas mikobakterijos ne tik kad nežūsta, bet netgi ir tampa atspariomis svarbiausiems vaistams nuo tuberkuliozės.“
Profesorius atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje yra ypač daug vaistams atsparios tuberkuliozės atvejų. Tai reiškia, kad šia tuberkuliozės forma sergantiesiems tinka vis mažesnis spektras vaistų arba ligos gydymui reikia skirti vis labiau toksiškus medikamentus. Tad atsiradus rizikai, kad sergamumo tuberkulioze mastai gali didėli, pradėti kurti nauji vaistai šiai ligai gydyti.
„Šiuo metu yra atsiradę du nauji vaistai, kurie galėtų būti veiksmingi gydant vaistams atsparią tuberkuliozę. Tai svarbus žingsnis šios ligos gydyme, nes daugiau kaip 50 metų nebuvo jokių naujų vaistų, nes to paprasčiausiai nereikėjo“, – kalba medikas.
O nereikėjo dėl to, kad ši liga visuomet buvo labiau būdinga neturtingoms šalims. Tačiau prof. dr. Edvardas Danila pažymi, jog dabar, kai atsivėrė sienos ir visi juda laisvai, ligos protrūkiai gali grįžti ir ypatingai tai aktualu Vakarų šalims: „Šiose šalyse tuberkuliozės paplitimas yra labai mažas, nėra privalomo skiepijimo. Tačiau jeigu neskiepytas žmogus susidurtų su sergančiuoju, o tokia galimybė šiais laikais jau yra pakankamai reali, užsikrėtimo ir susirgimo rizika yra labai didelė. Manau, kad būtent dėl šios priežasties pastaraisiais metais ir buvo kuriami nauji vaistai tuberkuliozei gydyti.“
Rūkydami žmonės kviečiasi plaučių vėžį
Rodos, viešumoje nemažai kalbama apie plaučių vėžio prevenciją, tačiau sergamumo statistika šios ligos atžvilgiu – negailestinga. Anot pašnekovo, sergamumas kasmet ne mažėja, o priešingai – netgi didėja. Ir labiausiai neramina tai, kad prognozuojama, jog ateityje tiek sergamumo, tiek mirštamumo nuo šios ligos kreivės kils į viršų.
„Daugiau nei 90 proc. visų plaučių vėžio atvejų yra tiesiogiai yra susiję su tabako vartojimu, – akcentuoja gydytojas pulmonologas. – Tabako degimo produktuose yra labai daug kancerogenų – medžiagų, kurios tiesiogiai sukelia plaučių vėžį. Taigi rūkydami žmonės faktiškai patys kviečiasi ligą.“
Svarbu žinoti ir tai, kad liga dažnai aptinkama jau pažengusios stadijos. Taip yra dėl to, kad ligą nustatyti pradinėje stadijoje sudėtinga, nes žmogus jos požymių nejaučia. „Plaučiuose nėra skausmo receptorių, tad atsiradus pirmajai vėžio ląstelei žmogui neskauda. Todėl pirmieji ligos požymiai atsiranda tik tuomet, kada liga jau yra pažengusi. Tad vienintelis kelias gerokai sumažinti šios klastingos ligos riziką – nerūkyti. Net kompiuterinė plaučių tomografija ne visuomet padeda anksti aptikti šią ligą, nes rūkančio žmogaus plaučiuose matosi daug dėmelių, iš kurių sunku pasakyti – vėžys tai ar ne“, – kalba prof. dr. E. Danila.
Kalbėdamas apie kovą su šia liga Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas akcentuoja, kad inovacijos neaplenkia ir šios medicinos srities: „Šiuolaikinės technologijos leido pažinti ligos prigimtį – buvo nustatyta, kad plaučių vėžį sudaro nevienodo tipo ląstelės. Tai išsiaiškinus buvo sukurti nauji vaistai – taikinių arba dar kitaip vadinama – biologinė terapija. Šie vaistai pagerina gydymą, nes tikslingai veikia ligos eigai reikšmingas ląsteles. Jų nepageidaujamas poveikis gerokai mažesnis palyginti su chemoterapija, jų vartojimas paprastesnis. Tik, deja, dėl šio vėžio specifiškumo išgyvenamumas kol kas dar nepagerėjo.“
Oro trūkumas gali pranašauti plaučių ligą
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga turi daug paralelių su plaučių vėžiu – ją taip pat sukelia rūkymas. Todėl anksčiau ar vėliau rūkantys žmonės suserga lėtiniu bronchitu, o 15-20 proc. suserga lėtine obstrukcine plaučių liga. Pastarajai būdinga tai, kad dėl vykstančių pokyčių bronchuose žmogui pradeda trūkti oro, o tai neigiamai veikia organizmą ir jis negali tinkamai funkcionuoti.
„Praktikoje susiduriame su pacientų nuomone, kad oro trūkumas tiesiogiai susijęs su amžiumi. Tai – klaidinga nuomonė, kuri gali dar labiau pabloginti ligos eigą, nes dėl oro trūkumo pojūčio pacientai pradeda mažiau judėti. Tačiau tokie elgsenos pokyčiai ne tik kad nesustabdo ligos, bet blogiausia, kad sukelia papildomų sveikatos sutrikimų – prasideda raumenų ir kaulų nykimas“, – kalba prof. dr. E. Danila.
Nors lėtinių ligų iki galo išgydyti neįmanoma, o dauguma visų ligų atsiranda dėl netinkamo žmogaus gyvenimo būdo, medicinos mokslas nestovi vietoje. Anot mediko, vienas naujausių lėtinės obstrukcinės plaučių ligos gydymo tikslas – ne tik medikamentinėmis, bet ir mechaninėmis priemonėmis mėginti mažinti per didelį plaučių išsipūtimą, būdingą šiai ligai. Tad jau dabar yra mėginami bronchoskopiniai plaučių apimtį mažinantys metodai, kurių pagalba labiausiai patologiškai išsipūtusios plaučių vietos sumažinamos ir atsiranda daugiau vietos sveikiems plaučiams skleistis ir tiekti reikiamą deguonį žmogui. Taip pat gydant obstrukcinę plaučių ligą naudojami kiti kvėpavimą gerinantys metodai – portatyviniai deguonies tiekėjai, dirbtiniai plaučių ventiliatoriai.
Anot prof. dr. Edvardo Danilos, Lietuvos universitetų ligoninėse dirbantys gydytojai visuomet yra inovacijų priešaky ir dalis jų savo kvalifikacija netgi pranoksta užsienio šalių gydytojus: „Universitetų ligoninėse dirbantys kolegos yra labai imlūs – kiek tik leidžia galimybės jie dalyvauja tarptautinėse konferencijose, kas suteikia galimybę žinoti naujausias aktualijas apie ligų diagnostiką bei gydymą.
Galiausiai profesorius pasidžiaugia, kad taikliausiai Lietuvos gydytojų aukštą kompetenciją ir pranašumą kitų šalių medikų kontekste iliustruoja svetur gyvenančių žmonių pasakojimai ir jų noras grįžti gydytis čia, į Lietuvą.
