Vegetarizmas – raktas į ilgaamžiškumą? Kas gyvena ilgiau

 (99)
Vegetarai gyvena ilgiau, o vegetarizmo naudą ypač jaučia vyrai, teigia amerikiečių mokslininkai.
Vegetarizmas – raktas į ilgaamžiškumą? Kas gyvena ilgiau
© Shutterstock nuotr.

Ištyrus 70 000 žmonių paaiškėjo, kad vegetarai gyvena ilgiau už valgančius mėsą, informuoja dailymail.co.uk.

Per šešerius tyrimo metus vegetarų mirtingumas buvo 12 proc. mažesnis.

Manoma, kad vegetarų, kurių mitybos pagrindą sudaro daržovės, vaisiai ir neskaldytų grūdų gaminiai, kraujospūdis yra mažesnis, taip pat mažesnis cholesterolio lygis kraujyje, todėl jie gyvena ilgiau.

Nevalgant mėsos, sumažėja aukšto kraujospūdžio, medžiagų apykaitos sutrikimų, diabeto, širdies ligų ir daugelio chroninių ligų rizika.

Pavyzdžiui, apie 3 mln., arba 5 proc., britų yra vegetarai ir nevalgo mėsos ar žuvies. iš garsenybių paminėtinas Paulas McCartney ir jo duktė dizainerė Stella McCartney.

Tyrėjai iš Kalifornijos universiteto suskirstė tiriamuosius į penkias grupes: ne vegetarus, pusiau vegetarus, peskovegetarus (kurie valgo žuvį ir jūros gėrybes), ovolaktovegetarus (kurie valgo pieno produktus ir kiaušinius) bei veganus (kurie nevalgo jokių gyvūninės kilmės produktų).

Tyrėtų teigimu, vegetarai buvo vyresni, labiau išsilavinę, rečiau vartojantys alkoholį ir rečiau rūkantys, daugiau sportuojantys, plonesni, tarp jų buvo daugiau sukūrusių šeimas.

Paaiškėjo, kad vegetarams buvo 12 proc. mažesnė rizika mirti nuo kokios nors ligos, lyginant su ne vegetarais. Ypač sumažėjo vyrų vegetarų mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Moterų mirtingumas nuo šių ligų nepakito, nes jos apskritai tokiomis ligomis serga rečiau.

Tyrėjai padarė išvadą, jog vegetarų gyvenimo trukmė pailgėja, nes jie nevalgo raudonos mėsos, valgo daugiau daržovių, todėl jų kraujospūdis būna žemesnis, kaip ir cholesterolio lygis kraujyje.

Nuo raudonos mėsos, ypač nuo jos gaminiuose esančių kai kurių ingredientų (natrio, nitritų, susidariusių kancerogeninių medžiagų) didėja chroninių ligų rizika, kaip antai, širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio.

Vaisiai ir daržovės yra antioksidantai, todėl neutralizuoja žalingų cheminių medžiagų poveikį organizmui.

Dietologai pataria mažinti raudonos mėsos ir valgyti daugiau šviežių vaisių bei daržovių.

Na o anksčiau Britanijoje atliktas panašus tyrimas parodė, kad vegetarai rečiau serga vėžiu ir širdies ligomis.

www.DELFI.lt
Registruoti (6) Anonimiški (93)
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Sveikatos naujienos

Kosmetologė – kaltinamųjų suole (25)

Panevėžio rajono gyventoja apkaltino jai karpas ir papilomas pašalinusią kosmetologę pakenkus sveikatai ir pareikalavo 10 tūkst. litų kompensacijos. Specialistei geruoju sumokėti atsisakius, klientė kreipėsi į teismą.

Šlapios pažastys: kaip išvengti gėdos (48)

Prakaitavimas – tai natūralus organizmo procesas, kuris padeda kontroliuoti kūno temperatūrą ir pašalinti toksinus. Deja, šis procesas kasdien sukelia nepatogumą ne vienam vyrui ar moteriai. Pasirodo, kad padidėjusį prakaitavimą gali sukelti įvairūs kasdieniai veiksniai, tokie kaip mityba ar dėvimi drabužiai. Kaip išvengti padidėjusio prakaitavimo ir dėl jo kylančio nemalonaus kvapo, pataria „Dove“ prekės ženklo vadovė Julija Kravčenko.

Gydytojui iš Lietuvos – neeilinis pasiūlymas (10)

Kauno klinikų sporto medicinos gydytojas dr. Gediminas Tankevičius sulaukė kvietimo 2016 metų olimpiadoje Rio de Žaneire (Brazilija) prisijungti prie organizatorių medicinos personalo. Gydytojas ką tik grįžo iš Šveicarijos, Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) būstinės Lozanoje.

Mokslininkai perspėja dėl mobiliųjų telefonų: kišenėse jiems ne vieta (84)

Mokslininkams vis dažniau pasisakant apie mobiliųjų telefonų keliamą pavojų (ypač vaikams), JAV įstatymų leidėjai ketina priimti įstatymą, įpareigojantį pardavėjus įspėti pirkėjus apie potencialų mobiliųjų įrenginių laikymo arti kūno pavojų, praneša „The Guardian“.

Rimtas įspėjimas: šalti orai kenkia ne tik nuotaikai (5)

Specialistai išsiaiškino, kad šaltas oras pražudo net 20 kartų daugiau žmonių nei karščiai. Tyrimo rezultatai skelbiami leidinyje „Lancet“. Specialistai taip pat nustatė, kad mirčių, susijusių su nuosaikiai šaltu ar šiltu oru, skaičius pastebimai lenkia mirties, ištinkančios per ekstremalius karščius ar šalčius, atvejų skaičių, skelbia „The Telegraph“.