Nors dabar visą Europą krečia nerimas dėl E. coli bakterijos, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai primena, kad yra ir daugybė kitų pavojingų ligas sukeliančių bakterijų.
Žarnyno užkrečiamosios ligos ir maisto toksinės infekcijos – tai grupė užkrečiamųjų ligų, plintančių per patogeniniais mikroorganizmais užterštą maistą ir vandenį. Klinikiniai šių ligų požymiai priklauso nuo su maistu ar vandeniu patekusio į žmogaus organizmą sukėlėjo.
Tačiau dažniausiai daugeliui iš jų yra būdingi šie požymiai: pykinimas, vėmimas, dažnas ir gausus viduriavimas, pilvo skausmai, karščiavimas. Ligos sunkumas priklauso nuo patekusių su maistu bakterijų piktybiškumo, jų skaičiaus ar jų gaminamo toksino kiekio, ligonio amžiaus, imuninės būklės ir kt.
Nors žarnyno infekcines ligas gali sukelti daug patogeninių mikroorganizmų (virusai, parazitai, pirmuonys, bakterijos), vasaros sezono metu dažniausiai užsikrečiama maiste esančiomis bakterijomis – salmonelėmis, kampilobakterijomis, jersinijomis, ešerichijomis, stafilokokais ir kt.
Vasarą padaugėja ir atvejų, kai tuo pačiu nesaugiu maistu apsinuodija grupė žmonių. Dažniausiai tokių protrūkių priežastis būna ant žarijų paruošti kepsniai, namuose, kavinėse bei restoranuose vestuvėms ar kitiems pobūviams iš anksto paruoštas, netinkamai apdorotas ar netinkamai saugotas maistas.
Sveikatos priežiūros specialistai akcentuoja, kad bene pagrindinė žarnyno infekcijų profilaktika yra visiems žinoma rankų higiena.
Tačiau nereikia pamiršti, kad ir švariomis rankomis paruoštas maistas ne visada yra saugus. Mat daugelio užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, patogeniškų gyvūnams ir žmonėms (salmonelių, kampilobakterijų, jersinijų, šiga toksiną gaminančių E. coli), pagrindinis infekcijos šaltinis yra gyvūnai. Šių bakterijų gali būti paukščių ir naminių gyvulių žarnyne.
Užsikrečiama dažniausiai per nepakankamai gerai karščiu apdorotą gyvulinį maistą – mėsą, paukštieną, kiaušinius, pieną ir jų produktus arba žalias daržoves, užterštas gyvūnų mėšlu.
Kaip patenka į maistą?
Mes visą savo amžių gyvename aplinkoje, kur gausu įvairių mikroorganizmų. Bakterijų, sukeliančių žmogui žarnyno užkrečiamąsias ligas, gali būti žalioje mėsoje, paukštienoje, subproduktuose, neapdorotame karvių ar ožkų piene, kiaušiniuose ir kt. Daržovės gali būti užterštos laistant jas vandeniu, į kurį yra patekę gyvūnų ekskrementų, tręšiant dirvą šviežiu nekompostuotu mėšlu.
Maistas gali būti užterštas jį perdirbant, laikant, gaminant, nesilaikant maisto ruošimo higienos reikalavimų bei asmens higienos taisyklių. Virtuvėje maistą galima užteršti naudojant netinkamai išvalytus ir išplautus įrankius, kurie yra naudojami ir žaliems, ir gataviems produktams doroti. Vartojimui pagaminti gatavi maisto produktai gali būti užteršti, jei laikomi liečiasi su žalia mėsa ar nuo žalios mėsos ant jų nuvarva skysčio.
Rizika susirgti bet kokia žarnyno užkrečiamąja liga yra didesnė, kai pavieniai mikroorganizmai, esantys maiste, ima daugintis. Esant 20–30 laipsnių aplinkos temperatūrai daugelis bakterijų maiste sparčiai dauginasi. Ir per kelias valandas atsiradęs didelis bakterijų kiekis gali būti ligos priežastis.
Bakterijos nežūsta, bet ir nesidaugina, jei maistas laikomas šaltai. Tačiau keletą mėnesių šaldiklyje laikytoje vištienoje "atitirpusios" bakterijos (salmonelės) atgyja ir gali būti ligos priežastis.
Kaip teisingai paruošti maistą?
BOLD Gerai termiškai apdorokite. Gyvūninės kilmės maistą būtina gerai išvirti ar iškepti. Tik kai mėsos gabalo viduje temperatūra viršija 70 laipsnių, mikroorganizmai žūsta. Todėl matuokite temperatūrą bet kokio kepsnio, apkepo su kiaušiniais viduje. Kiaušinius geriau valgyti kietai virtus ar keptus. Pieną ar iš jo pagamintus produktus, ypač pirktus turgavietėse iš atsitiktinių asmenų, būtina virti ar kitaip apdoroti karščiu.
BOLD "Nesukryžiuokite". Maistą gaminkite taip, kad blogosios bakterijos, esančios žaliuose produktuose, nepatektų į jau vartojimui paruoštą maistą. Todėl gamindami maistą kuo dažniau plaukite rankas, ypač kiekvieną kartą palietę žalią gyvulinį maistą, taip pat įrankius, stalų paviršius, lenteles, ant kurių buvo dorota žalia mėsa, paukštiena. Šaldytuve laikomi gatavi produktai neturi liestis su žaliais, o skystis nuo atitirpinamos mėsos neturi lašėti ant kitų produktų.
BOLD Atvėsinkite. Nesuvalgytą ar iš anksto paruoštą maistą laikykite šaldytuve, nes kambario temperatūroje bakterijos sparčiai dauginasi. O ligą paprastai sukelia ganėtinai didelis patekusių su maistu bakterijų kiekis. Ilgiau laikytą šaldytuve maistą prieš vartojimą taip pat patartina gerai pakaitinti, nes buitiniuose šaldytuvuose taip pat teigiama temperatūra.
BOLD Plaukite ir valykite. Didžiąją dalį bakterijų galima pašalinti įprastinėmis priemonėmis, t. y. muilu ir vandeniu. Todėl visada plaukite rankas ne tik pasinaudoję tualetu ar prieš valgio gaminimą, bet dar dažniau – jį gamindami. Kuo dažniau plaukite, valykite virtuvės stalo, pjaustymo lentelių paviršius bei įrankius. Žalią mėsą, daržoves ar gatavus produktus geriau pjaustyti ant atskirų lentelių.
Nuolat dezinfekuokite kempinėles, šluostes. Tai galima padaryti virinant, pamerkiant į buityje naudojamus dezinfekuojamuosius tirpalus.
Vaisius, daržoves, kiaušinius, žalią mėsą kruopščiai plaukite po tekančiu vandeniu. Kopūstų, salotų viršutinius lapus geriau nuimti.
Ypač kruopščiai reikėtų plautis rankas (geriausiai su antibakteriniu muilu), pakeitus vaikui vystyklus (sauskelnes), slaugant namuose ligonį, sergantį žarnyno infekcine liga.
Kada kreiptis į medikus?
Taip pat nepamirškite, kad patogeninės bakterijos, kartais sukeliančios net mirtiną pavojų sveikatai, į mūsų skrandį gali patekti ir kavinėse, restoranuose, kitose maisto tvarkymo įmonėse, kur prekiaujama maistu. O kad maistas buvo nesaugus, pajuntame, deja, tik po kelių dienų.
Rimtai sunerimti ir kreiptis į gydytojus pagalbos reikia, jeigu yra šie ligos simptomai: aukšta kūno temperatūra; viduriavimas su krauju; dažnas vėmimas; dehidratacijos požymiai (džiūsta burna, svaigsta galva, sumažėja šlapimo kiekis); ligos požymiai tęsiasi ilgiau nei 3 dienas.
Pajutus pirmuosius minėtus simptomus, reikia ne kartoti daugelio pamėgtą frazę “ai, praeis”, o nedelsiant kreiptis į gydytojus.