Keletą savaičių varginantys karščiai verčia stipriau atsukti automobiliuose bei biuruose veikiančius kondicionierius. Medikai šį civilizacijos išradimą vadina pagrindine peršalimo ligų priežastimi. Nors vasarą tinkamiausias laikas organizmui atsigauti, dėl kondicionierių įstaigose, parduotuvėse, kino teatruose, kai vidaus temperatūra nuo lauko skiriasi daugiau nei 10 laipsnių, o pučiamas oras siekia vos 8 laipsnius, patiriamas dar didesnis stresas nei žiemą.
© Corbis/Scanpix

Sušalo kino salėje

Dvi su puse valandos „Forum Cinema Akropolis“ salėje praleidusi vilnietė Gražina vakare buvo priversta gerti vaistus nuo peršalimo. Jai skaudėjo gerklę, galvą, prasidėjo kosulys.

„Į kino teatrą atvykome pavakaryje. Lauke buvo per 30 laipsnių karščio, todėl apsirengusi buvau atitinkamai. Iš pradžių salėje buvo maloniai vėsu, tačiau netrukus pradėjome dairytis, kur persėsti, kad į mus nepūstų šaltas oras. Žmonių salėje buvo vos keliolika, taigi jie neprikvėpavo pakankamai šilumos. Deja, kondicionavimo sistema išdėliota taip nuosekliai, kad pučia visur. Nieko kita neliko, kaip susiriesti, o plikas kojas užsikelti ir slėpti po sijonu. Išėjusios iš kino teatro pusvalandį trypčiojome saulėje, kol atšilome“, - filmo įspūdžius pasakojo moteris.

Žinoma, iš filmo galima tiesiog išeiti, spjovus į sumokėtus pinigus už bilietą. O ką daryti biuro darbuotojams, kurie priversti išsėdėti 8 valandas su šąlančia nosimi, kadangi į veidą visu pajėgumu pučia šaltas oras?

„Vasarą, regis, pats tinkamiausias metas stiprinti imunitetą. Savaitgaliais stengiuosi daug būti gamtoje, maudausi ežeruose, tačiau visas mano užsigrūdinimas, atėjus į darbą, subliūkšta. Vasarą kenčiu nuo peršalimo netgi dažniau nei žiemą, nes darbe man nuolat šalta. Dirbti turiu su megztuku, turbūt nepamaišytų ir šalikas, nes vakare dažnai peršti gerklę. Kai pradedu nuo šalčio drebėti, einu pasišildyti į lauką“, - skundėsi vilnietė Rūta.

Anot jos, biure dirba daug žmonių, kurių šilumos ir šalčio slenksčiai labai skiriasi. Vieni puikiai jaučiasi šaltyje, kitiems reikia daugiau šilumos, todėl per dieną kondicionierius, neapsikentus vienai ar kitai grupei, net kelis kartus reguliuojamas. Nuo tokių temperatūros svyravimų organizmas visiškai pasimeta.

Biurai suprojektuoti ydingai

Anot higienistų, tokia situacija biuruose susidaro ir todėl, kad pastatų architektai iš anksto neturi būsimų biurų schemų – kokie bus patalpų dydžiai, kur bus įrengtos darbo vietos. Paprastai pastate įvedama tipiška kondicionavimo sistema, o tik vėliau jame įsirengiama. Todėl dalis darbo vietų atsiduria virš angų, pro kurias pučiamas šaltas oras. Šių darbuotojų sveikatai ir kyla didžiausias pavojus. Mat pučiamo oro srautas iš kondicionieriaus gali siekti vos 8 laipsnius. Tuo tarpu žmogus geriausiai jaučiasi, kai ji būna per 20 laipsnių Celsijaus, optimali santykinė oro drėgmė – apie 40-60 proc. Taip pat svarbu, kad temperatūra nesvyruotų – ji turi būti pastovi.

Be to, mechaninio vėdinimo sistemos turi būti labai kruopščiai prižiūrimos, valomos specialiais robotais, kuriuos dėl jų brangumo įsigyja ne visi tokių pastatų savininkai, todėl jose gali pradėti veistis virusai ir bakterijos, kurie išpučiami į patalpą. Taigi norint gerai jaustis patalpas būtina vėdinti natūraliai.

Beje, naujų pastatų oro problema pradėta nagrinėti dar prieš porą dešimtmečių, pastebėjus, kad tam tikrose patalpose ilgai būnantys žmonės pradeda skųstis įvairiais sveikatos negalavimais, kurie sumažėja arba išnyksta, jei žmogus kurį laiką praleidžia kitur: žmones pradeda kamuoti chroniškas kosulys bei kitos kvėpavimo takų infekcijos, galvos skausmai ar svaigimas, nuolatinis nuovargis, alerginės odos reakcijos. Netrukus atsirado ir naujas terminas – „sergančio namo“ sindromas.

Didesnis nei 8 laipsnių temperatūrų skirtumas žalingas sveikatai

Kaip DELFI sakė Kauno visuomenės sveikatos biuro specialistė Justina Satkevičiūtė, norint išvengti peršalimų, vidaus ir lauko temperatūrų skirtumas neturėtų būti didesnis kaip 6-8 laipsniai, o sveikatai naudingiausia, kad jis skirtųsi vos keliais laipsniais. Taigi reguliuojant temperatūrą biure ar automobilyje, reikėtų atsižvelgti ne tik į savo komforto pojūtį, bet ir nepamiršti, kokia temperatūra už lango. Kai lauke yra 34 laipsniai karščio, o viduje – 24, toks temperatūros skirtumas jau per didelis.

Naudojant kondicionierių automobilyje, anot visuomenės sveikatos specialistės, labai svarbu, kad šalto oro srovė nepūstų tiesiai į veidą, taip pat pūtimas neturėtų būti labai stiprus. Jei važiuojate nedidelį atstumą, kondicionieriaus geriau visai nejungti.

Anot Kauno medicinos universiteto Šeimos medicinos klinikos vadovo prof. Leono Valiaus, pagrindinė vasarinių peršalimų priežastis – staigus kūno atšalimas. „Kai šilta, kraujagyslės išsiplečia, o įėjus į šaltą kondicionuojamą patalpą, jos nespėja susitraukti. Staigiai atšalus organizmui krenta jo imunitetas ir lengviau įsiskverbia virusai ir bakterijos, kurios vasarą iš aplinkos niekur nedingsta. Taip pat gali suaktyvėti bakterijos, kurios natūraliai pas mus gyvena. Žmogui ima skaudėti gerklę, prasideda sloga, kuri gali netgi baigtis sinusitu, bronchitu, plaučių uždegimu, galimi kaklo ar nugaros raumenų uždegimai“, - įspėjo medikas.

Jei šaltyje būtume nuolat, organizmas prisitaikytų, tačiau su staigiais temperatūrų svyravimais jis nesusitvarko.

„Kai pučiamas tokios pačios temperatūros oras, kokia yra aplinkoje, pavojus sveikatai daug mažesnis. Tačiau kai aplinkoje 30 laipsnių karščio, o pučia 18-20 laipsnių vėjas, jau galima susirgti ar „pasigauti“ nugaros skausmą. Todėl vėdinimusi mažiausi pavojingi vadinamieji vėjeliai. Beje, minėtas temperatūrų skirtumas gali susargdinti ir nuo karščio ginantis skersvėjais namuose, važiuojat automobiliu atsidarius langus – tereikia būti bent šiek tiek sušilus“, - aiškino L. Valius.

Anot pašnekovo, vasarą peršalimų ligų visgi yra mažiau, nes organizmo imunitetas – natūraliai didesnis. Kita vertus, pasitaiko ir tikrai labai sunkių susirgimų. Taigi nuostata, kad sergama tik šaltuoju metų laikų, nėra teisinga.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Atgijęs Latvijos krepšinis: auksinė karta – pakeliui į šlovės olimpą specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (10)

Latvija prieš Lietuvą. Rungtynės Rygos arenoje, į kurias bilietai ištirpo akimirksniu. Akistata,...

Vilniaus oro uosto atidarymo laukė dėl įdomios priežasties – pomėgiu užkrėtė ir žmoną (7)

Petras Kaukėnas yra avionikos specialistas . 26 metų vaikinui tenka dažnai atsakinėti į...

Lietuje pabudusi „Karklė“ tęsia linksmybes vienam rytas baigėsi komisariate (17)

Šeštadienio rytą festivalininkai „ Karklėje “ prabudo nuo lietaus lašų barbenimo į...

Lekiate prie jūros? Nepamirškite, Jus stebi (67)

Atostogauti galima ir reikia, tik ne tuomet, kai vairuoji. Tokią žinią visą vasarą vairuotojams...

Elitinėje vietoje – gėdingas vaizdas (117)

Išklypusios plytelės ir išlūžę latakai, daug metų neveikiantis apgriuvę fontanas. Taip jau ne...

Lietuviai rado dar vieną apsipirkimo maršrutą (217)

Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje šiemet prekių ir paslaugų...

Karščiausioje Žemės vietoje gyvybė rasta rūgštyje (2)

Siurrealistinių spalvų peizaže dominuoja ryškiai žalia ir geltona, burbuliuoja karštas vanduo,...

Vienas šuolis į vandenį pakeitė šeimos gyvenimą istorija sujaudino tūkstančius (82)

Birželio 10 d. vilnietis Aurimas Vėbra patyrė labai sudėtingą traum ą – kaklo penkto...

Pirmą „Lietuvos ryto“ treniruotę surengęs R. Kurtinaitis palinkėjo A. Gudaičiui parvežti medalį susipažino su asistentu (20)

Vilniaus „Lietuvos ryto“ komanda šeštadienio rytą surengė pirmą treniruotę, kurią,...