Pirmųjų salotų, svogūnų, braškių sezonas Lietuvoje sutampa su askaridžių, toksokarų kiaušinių subrendimo dirvožemyje laiku, įspėja parazitologijos specialistė Daiva Veitienė.
„Pavojinga valgyti blogai nuplautas salotas, svogūnus, kitas daržoves ir braškes, o ypač jei jos, kaip girdime, tręšiamos tualetų turiniu“, – interviu DELFI pabrėžė Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos darbuotoja.
D. Veitienės klausėme: kas vyksta su žmogumi, kai jame apsigyvena parazitai, kodėl jais taip dažnai užsikrečia sodininkai ir vaikai, ką daryti, kad taip nebūtų, kada vertėtų išsitirti savo sklypo gruntą, tvenkinio dumblą ir vandenį?
Praktiškai nėra organo, kuriame negali jaukiai įsitaisyti parazitai. Jie ne tik mechaniškai traumuoja žmogaus organus ir audinius, bet ir išskiriamais medžiagų apykaitos produktais nuodija žmogaus organizmą, sukelia įvairias alergines reakcijas, įtakoja įvairių infekcijų atsiradimą ir pan. O kiek dar maisto „pavagia“ iš žmogaus! Pvz., jautinis kaspinuotis per parą paauga iki 6–10 cm, išauga iki kelių metrų, o jis maitinasi visu kūno paviršiumi...
- Ar galiu būti tikra, kad savo darže purendama žemę ar ragaudama pirmojo derliaus daržovių neužsikrėsiu parazitais ir kaip to išvengti?
- Pasidarbavus darže ar sode reikia kruopščiai nusiplauti rankas, ypač atidžiai nuplauti pirmąsias daržoves, ypač pirktas turguje, ne nežinome, kur jos buvo augintos ir kaip tręštos.
- Užsiminėte, kad kai kur daržai vis dar tręšiami tualetų turiniu. Kodėl?
- Manau, todėl, kad pirkti organines trąšas brangu. Kita priežastis – žmonės nesuvokia, kad taip tręšti daržoves labai pavojinga. Gerai palaistytame, trąšiame dirvožemyje, kai oro temperatūra siekia 24 laipsnius šilumos, pvz., toksokarų kiaušiniai subręsta per penkias – aštuonias dienas.
Suvalgius neplautų uogų, vaisių, daržovių, kurios buvo užterštos toksokaras nešiojančių šunų ar kačių išmatomis, žmogaus organizme iš kirmėlių kiaušinėlių išsirita lervos, kurios su kraujo srove nunešamos į įvairius audinius, organus ir ten įstringa, sukeldamos jų uždegimus.
Toksokarų lervos žmogaus organizme gali gyventi keletą metų, o ligonis – karščiuoti, jausti bronchų ir žarnų spazmus. Jį gali varginti sausas kosulys, svyruoti kraujospūdis, pasireikšti bėrimai.
- Nusipirkau turguje braškių. Nežinau, kuo buvo tręštos, kur augintos. Kaip neužsikrėsti parazitais?
- Parsinešus iš turgaus braškių reikėtų nuskabyti jų žalias „uodegėles“ su visais lapeliais ir būtinai po tekančiu vandeniu kiekvieną uogą gerai nuplauti.
- Ir to pakanka?
- Taip, nes parazitų kiaušiniai giliai į uogą nepatenka, paprastai būna ant paviršiaus. Tačiau jeigu mes braškes tik užpilame vandeniu, pamirkome ir išgriebiame, nebūsime gerai jų nuplovę. Dalis kiaušinių galbūt nusiplaus, tačiau dalis vėl prilips prie braškių, kurias su visais parazitų kiaušiniais suvalgysim.
Nusipirkus turguje daržovių jas taip pat reikėtų plauti, plauti, plauti. Svogūnus dargi išlupinėti ir nuplauti po vieną laišką. Nepakanka perlieti vandeniu iš viršaus, nes laiškų jungtyse taip pat gali būti parazitų kiaušinių. Salotas taip pat reikia plauti po lapelį atskirai, netgi jei jos gūžinės.
- Kaip sužinoti, ar organizme negyvena vienas ar keli iš 200 literatūroje minimų parazitinių pirmuonių ar kirmėlių?
- Pats paprasčiausias ir neskausmingiausias tyrimas, parodantis, ar žmonės neužsikrėtę dažniausiai randamomis askaridėmis ar plaukagalviais – išmatų tyrimas.
Užsikrėtus askaridėmis iš pradžių pasireiškia alerginiai reiškiniai, astmos priepuoliai, uždegiminiai plaučių pakitimai (nes per plaučius migruoja askaridžių lervos). Askaridėms apsigyvenus plonajame žarnyne, žmogų vargina virškinimo sutrikimai, pykinimas, seilėtekis, pilvo skausmai, pablogėja apetitas. Kasmet Lietuvoje askaridoze suserga apie 600 žmonių.
Žmogaus žarnyne, beorėje aplinkoje, plaukagalvis išgyvena apie 5 metus, o askaridė apie 1–2 metus ir beveik visą gyvavimo laiką parazitų patelės išskiria kiaušinėlius. Plaukagalvio patelė per dieną išskiria nuo 3000 iki 20 000, askaridė – daugiau nei 200 000 kiaušinėlių.
Žmogui askaridžių, plaukagalvių, toksokarų kiaušinėliai pavojingi tik tuomet, jei praeina vystymosi etapą dirvožemyje ar smėlyje, kur yra pakankamai drėgmės, šilumos bei deguonies. Subrendę plaukagalvių kiaušinėliai dirvožemyje gyvybingi išlieka apie 5 metus, askaridės kiaušinėliai – 7 metus, toksokarų taip pat kelerius metus, gyvybingi išlieka net po sniegu, esant -15ºC.
Taigi, suvalgius nepakankamai gerai nuplautų daržovių, uogų ar ežere gurkštelėjus vandens, į kurį subėgo lietaus vanduo nuo pakrančių, užterštų žmogaus ar gyvūnų išmatomis ar nesutvarkytų lauko tualetų, parazituojantį įnamį galime įgyti ilgiems metams.
- Interneto forumuose žmonės abejoja išmatų tyrimų tikslumu.
- Vienas iš mitų, kad „tyrimus laboratorijoje atliko, nieko nerado, o man pasišalino askaridė“. Bent jau mūsų laboratorijoje atliekami parazitologiniai tyrimai tikrai patikimi, tačiau juos rekomenduojame atlikti ne vieną, o tris kartus. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija yra pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai ir laboratorijoje atliekamų tyrimų metodai atitinka Europos Sąjungos reikalavimus. Kasmet mūsų atliekamų tyrimų kokybę ir žinias tikrina įgaliotos užsienio institucijos, dalyvaujame tarplaboratoriniuose palyginimuose. Mūsų specialistai yra patyrę savo srities žinovai.
Jei žmoguje gyvena tik askaridės patinėlis, išmatose šių kirmėlių kiaušinių nerasime, nes patinas kiaušinių neprodukuoja. Tačiau, jeigu žarnyne gyvena patelė, jų tikrai bus. Jei gyvena patelė su patinėliu, mes rasime ir apvaisintų parazitų kiaušinių.
Rastas apvaisintas kiaušinėlis yra svarbus epidemiologiškai, tai reikš, kad parazitų turintis žmogus tokius kiaušinėlius platins aplinkoje ir, savaime aišku, sukels pavojų aplinkiniams užsikrėsti askaridėmis.
Jei žmoguje gyvenanti askaridės patelė paseno, ji nebeprodukuos kiaušinių. Tačiau kol ji po žmogaus organizmą keliauja būdama lervos stadijos, pereina kraujo apytakos ratą per plaučius, širdį. Tuo metu ji nėra lytiškai subrendusi ir negali išskirti kiaušinių. Žmogaus išmatose jų taip pat nerasime, tačiau parazitų buvimą gali rodyti kiti požymiai: bėrimai, neaiškios kilmės kosulys ir pan.
- Ar dažnai pasitaiko, kad ne jūs randate, o patys žmonės į laboratoriją atneša kirmėlę?
- Būna ir tokių atvejų. Ateina išsigandęs žmogus ir parodo stiklainėlyje patalpintą kirmėlę, kuri pasišalino. Net į popierių atneša suvyniotų ir sudžiuvusių kirmėlaičių.
Ne visi turi žinių apie kirmėlių išvaizdą, dydį, spalvą, todėl neretai galvoja, kad į klozetą kažkaip pateko sliekas, nors paprastai tai būna banaliausia askaridė.
Atneša žmonės ir ilgų askaridžių patelių. Kai jos žmogaus žarnyne pasensta, tampa nebe tokios gyvybingos, leisgyvės drauge su išmatomis slenka lauk. Žmogus pajaučia išlendančią kirmėlę, ištraukia ją, įdeda į stiklainį ir (jeigu žino, kur kreiptis) iš karto neša pas mus. Tačiau pasitaiko, kad blaškosi po gydymo ar kitokias įstaigas, nespecializuotas laboratorijas ilgą laiką ir, kol atranda mus, parazitą jau atneša visiškai sudžiuvusį.
- Interneto diskusijose žmonės vieni kitų klausinėja apie parazitus, dalijasi jų naikinimo receptais, nes „kreiptis į gydytoją – gėda“.
- Tikrai neturėtų būti gėda. Ar gėda suvalgyti braškę? Ar gėda suvalgyti pirmųjų svogūnų pluoštelį? Žmogus sunegalavo, jam bloga, pykina, „streikuoja“ žarnynas. Tai yra liga. O mes privalome padėti žmonėms, turintiems sveikatos problemų. Tam ir dirbame laboratorijose, poliklinikose, ligoninėse, kad diagnozuotume ligas.
Turint žarnyno parazitų, nereikėtų užsiimti savigyda. Patys besigydami augalais, turinčiais antiparazitinį poveikį, galime tik labiau pakenkti savo sveikatai, nes neapskaičiuosime, kiek jų reikia suvartoti. Kita vertus, kiekvienos rūšies parazito eliminavimui iš organizmo tarnauja skirtingi medikamentai, skirtingos jų dozės.
Mūsų praktikoje buvo atvejis, kai jautinį kaspinuotį turėjusi moteris gal dešimt metų nesikreipė į gydytojus – buvo gėda pasakyti, kad kažkas šalinasi iš organizmo. Ilgiausiai kentė tai viduriavimą, tai vidurių užkietėjimą, neaiškius kitus virškinamojo trakto sutrikimus.
Noriu pabrėžti, jog bet kokiu atveju kreiptis į specialistus ne gėda. Turėtų gėdytis ne parazitais užsikrėtę žmonės, o pardavinėjantys tualeto turiniu tręštas daržoves ar nesilaikantys elementarių higienos reikalavimų.
Visko nutinka ir tvarkingiems žmonėms. Juk pavasario polaidžio vandenys visur plaukia ir, jei lauke bus pasituštinęs askaridoze sergantis žmogus, per jįuos gali užkrėsti net už 20 metrų ar toliau esančio daržo ar gėlyno žemė. Sodindami gėles ar daržoves kiekvienas gali užsikrėsti, jei dirvožemis užterštas parazitų kiaušinėliais, nekalbant apie smėlio dėžėse žaidžiančius ar žemę kapstančius vaikus. Askaridžių, toksokarų kiaušinėliai dirvožemyje gali išsilaikyti iki 7 metų ir likti užkrečiami.
Dirvožemio parazitologinių tyrimų pageidauja vienetai asmenų. Kur kas dažniau į parazitologus kreipiamasi kai sutrinka sveikata ar atsiunčia gydytojai. Kad ateitų žmogus ir prašytų ištirti daržo, gėlyno žemę, tvenkinio ar kito vandens telkinio dumblą, naudojamą tręšimui – retenybė.
- O vertėtų?
- Taip. Daržų, gėlynų žemė kartais būna užteršta parazitinių žmogui kirmėlių kiaušiniais. Kurortai, kurie ypač rūpinasi savo klientais, siunčia mums tirti paplūdimių smėlio, idant įsitikintume, ar jame nėra parazitų kiaušinių, taip pat kompostų, substratų gamintojai, įstaigos gydymo ar grožio procedūroms naudojančios durpes ar gydomąjį purvą.
- Kaip dažnai parazitų randate?
- 2014 metais tirto dirvožemio – komposto užterštumas įvairiais parazitinių kirmėlių kiaušiniais siekė apie 10 proc. Tai reiškia, kad iš visų tyrimams siųstų dirvožemio ir komposto mėginių kas dešimtas buvo užkrėstas parazitais ar jų kiaušiniais. Tačiau, gydymo ar grožio procedūroms naudojamose durpėse ar gydomąjame purve parazitų kiaušinėlių nė karto neradome.
Ištyrimui mums siunčiamas ir ugdymo įstaigų smėlio dėžių turinys. Žaidimams skirtas smėlis būna užkrėstas toksokarų kiaušiniais, randame askaridžių kiaušinių, taip pat ir spalinių kiaušinių. Iš visų smėlio dėžių mėginių kirmėlėmis užteršta maždaug 3 proc.
- Tačiau ugdymo įstaigos smėlį keičia, pažaidus smėlio dėžės paprastai uždaromos. Kokie rezultatai būtų ištyrus paprastų kiemų smėliadėžes, kurios kai kur net tapusios gyvūnų tualetu?
-Net neįsivaizduoju, ko ten būtų galima rasti. Jei būtų mano valia, tokių smėlio dėžių iš viso neleisčiau eksploatuoti. Manau, daug kas stebėjo, kaip valkataujantys ar neprižiūrimi gyvūnai kapstosi tokiose dėžėse.
- Ar galima daržus laistyti tvenkinių vandeniu ir kada ne?
- Galima, jei arti tvenkinio nėra lauko tualetų. Kai lauko tualetas arti vandens telkinio arčiau nei 20-25 metrai, polaidžio vanduo gali jo turinį nunešti iki telkinio. Dar svarbi ir lauko tualeto įrengimo vieta, jis turėtų būti žemiau nei tvenkinys, sandarus. Askaridžių, plaukagalvių ar toksokarų kiaušiniai vandenyje ilgokai išgyvena, tad tualetus reikėtų toliau įrengti nuo tvenkinių ir šulinių. Rentiniai šuliniai turėtų būti įrengti reljefo atžvilgiu aukščiau nei tualetai.
-Ką daryti su lauko tualetų turiniu? Kai kas kompostuoja ir paskui barsto daržus.
-Jei kompostuojama neteisingai, temperatūra nepakyla iki reikiamo laipsnio, parazitų kiaušiniai tokioje komposto krūvoje greitai subręsta, nes aplinka šilta ir drėgna, o paskui vėl būna išbarstomi ant daržų. Jei askaridžių kiaušinėliai yra komposto krūvoje, kur temperatūra siekia +70 laipsnių, žūva per 10 sekundžių, o po sniegu gyvybingi išlieka ir prie -30 šalčio. Todėl tualeto turinį arba reikėtų giliai užkasti, dar geriau nukenksminti tam skirtais preparatais arba, jei leidžia finansinės galimybės, išsiurbti ir išvežti specialiomis mašinomis.
Kaimo žmonės tiek lėšų paprastai neturi, tad lauko tualete pastato kokią „bačkelę“, o kai ji prisipildo – išverčia lauk. Kiti sumąsto padaryti tirpalą ir tualeto turiniu palaistyti daržus. Toks variantas – blogiausias. To daryti tikrai negalima. Taip nenutrauksim ydingos grandinės, kai žmogus užkrečia aplinką parazitais, o per ją užsikrečia kiti žmonės.
- Artėja atostogos. Ką pasakytumėte apie naudojimąsi vandens telkiniu kaip tualetu?
- Mūsų laboratorijai dar neteko tirti jūros vandens dėl parazitinių kirmėlių kiaušinėlių. Esame tyrę ir tiriame tik tvenkinių, ežerų, šaltinių, baseinų vandenį. Tuštintis atviruose vandens telkiniuose negali uždrausti vandens gyvūnams, paukščiams, tačiau žmogui... Manau, suaugusiam, protingam asmeniui net į galvą neateitų mintis tokį procesą atlikti vandenyje.
Norėčiau akcentuoti, kad žmonės nesimaudytų drauge su šunimis ir nevestų jų į paplūdimį. Iš šuns išsiskyrę toksokarų kiaušiniai neužkrečiami, pirmiau jie turi subręsti aplinkoje. Tam visai tinka paplūdimių smėlis. Tačiau mūsų šuniukai turi ir kitokių parazitų, tokių kaip kaspinuočiai – echinokokai.
Nustatyta, kad suaugęs žmogus besimaudydamas netyčia praryja apie 15 mililitrų vandens. O ką kalbėti apie šaunuolius, kurie benardydami purškia vandenį it banginiai...
Pabendravus su mylimu šunimi ar kate taip pat reikia plauti rankas, nekalbant apie nepažįstamus ar valkataujančius gyvūnus, kurių liesti iš viso nepatartina. Katės irgi serga parazitozėmis, kai kurios jų pavojingos žmonėms, ypač nėščioms moterims, pvz., toksoplazmozė. Nepamiršti nusiplauti rankų būtina ir sodininkams, daržininkams, kitiems asmenims, kurie turi artimą kontaktą su dirvožemiu, kompostu ar smėliu.
Turėtume suvokti, kad saugodami aplinką ir save, tinkamai besirūpindami savo augintiniais, tuo pačiu apsaugosime ir savo vaikus bei kitus žmones nuo parazitinių kirmėlių platinamų ligų.
