Londono higienos ir atogrąžų medicinos mokyklos antropologės Heidu Larson vadovaujama komanda atliko, jų teigimu, „iki šiol didžiausios apimties pasitikėjimo imunizacija tyrimą“, kurio metu buvo apklausta daugiau nei 65 tūkst. žmonių.
Kaip teigiama tyrimo ataskaitoje, paskelbtoje „EBioMedicine“ portale, 41 proc. Prancūzijoje apklaustų žmonių nesutiko su nuomone, kad skiepai yra saugūs. Palyginimui, kitose šalyse tokių žmonių dalis sudarė vidutiniškai 12 proc.
„Tikrai nemaniau, kad prancūzai yra taip neigiamai nusistatę“, – sakė nevyriausybinei organizacijai „The Vaccine Confidence Project“, stebinčiai visuomenės nuogąstavimus dėl imunizacijos, vadovaujanti H. Larson.
O mažiausias skiepais nepasitikinčių žmonių skaičius yra Bangladeše – vos 0,2 proc.
Pasak H. Larson, nerimą dėl skiepų Prancūzijoje sukėlė nuogąstavimai dėl įtariamo, tačiau neįrodyto, ryšio tarp vakcinos nuo hepatito B ir išsėtinės sklerozės bei ryšio tarp skiepų nuo žmogaus papilomos viruso ir galimų šalutinių poveikių, kaip nuovargis.
Verta paminėti, kad Prancūzijoje buvo smarkiai nuogąstaujama ir dėl skiepų nuo gripo, kurie buvo greitai sukurti reaguojant į 2009 metas kilusią paukščių gripo pandemiją. „Tuomet kilo tikras pasipiktinimas, kad valdžia nupirko labai daug tų skiepų, ir kad jie buvo pagaminti labai greitai ir negalėjo būti saugūs“, – sakė H. Larson.
Minėtas tyrimas buvo atliktas praėjusių metų rugsėjo-gruodžio mėnesiais. Jo metu žmonių buvo klausiama, ar, jų nuomone, skiepai yra efektyvūs, svarbūs vaikams ir ar vakcinacija atitinka jų religinius įsitikinimus.
Rusai buvo skeptiškiausiai nusiteikę dėl skiepų svarbos vaikams. 17,1 proc. Bosnijos ir Hercegovinos gyventojų rimtai abejojo skiepų efektyvumu, o 27,3 proc. išreiškė neigiamą nuomonę apie skiepus. Abu skaičiai pasaulinį vidurkį viršijo beveik tris kartus.
Kalbant apie religinius įsitikinimus, padėtis buvo dar įdomesnė. Pavyzdžiui, Mongolijoje, kur maždaug pusę gyventojų sudaro budistai, o kitą dalį – įvairių kitų religijų atstovai, 50,5 proc. apklaustų žmonių sakė, kad skiepai yra nesuderinami su jų religija. Tai yra tris kartus didesnis rodiklis už pasaulinį vidurkį.
Tačiau po gilesnės analizės H. Larson išsiaiškino, kad žmonių požiūriui į skiepus didelės įtakos turėjo jų gyvenamoji vieta. „Mane tai labiausiai nustebino, – sakė ji. – Tai buvo labiau susiję ne su konkrečia religine dogma, o su politika ir gyvenamąja vieta.“
Jungtinėse Valstijose 8,8 proc. apklaustų žmonų abejojo skiepų svarba vaikams, 13,5 proc. buvo įsitikinę, kad skiepytis yra nesaugu, o 9,6 proc. abejojo skiepų efektyvumu. 10,5 proc. žmonių turėjo nuogąstavimų dėl skiepų ir religijos suderinamumo.
Pasak H. Larson, nepagrįstas nerimas dėl skiepų tebėra gajus todėl, kad žmonės mėgina atrasti aiškių tokių ligų, kaip išsėtinė sklerozė ir autizmas, priežasčių, kurių mokslas kol kas paaiškinti negali.
„Žmonėms taip pat atsibodo pasakymas, jog „tiesiog turi pasiskiepyti, nes tau bus naudinga“, – sakė mokslininkė. Jos teigimu, niekada nepavyks pasiekti, kas skiepytųsi 100 proc. žmonių.
„Mums sunku išlaikyti jau ir esamą lygį“, – pažymėjo ji.
