Senas kaip pasaulis klausimas: ar laimę galima nusipirkti už pinigus?
Naujausias tyrimas, atliktas per kelerius pastaruosius metus, gali padėti mums geriau suprasti ryšį tarp to, kiek mes uždirbame, ir to, kaip mes jaučiamės. Ekonomistai nagrinėjo ryšį tarp pajamų ir laimės pojūčio įvairiose šalyse, o psichologai ištyrė, kas išties mus džiugina, kalbant apie pinigus.
Rezultatai iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti gana akivaizdūs: taip, didesnes pajamas gaunantys žmonės, apskritai imant, yra laimingesni nei tie, kurie vos suduria galą su galu. Tačiau šiek tiek pasigilinus, rezultatai nustebina, ir gali būti gana naudingi.
Trumpai tariant, šis naujausias tyrimas atskleidžia, kad vien materialiniai turtai negarantuoja gero gyvenimo. Daug svarbiau nei didelės pajamos yra tai, kaip žmogus jas išleidžia. Pavyzdžiui, tie, kurie pinigus aukoja, jaučiasi daug laimingesni, nei tie, kurie viską išleidžia tik sau. Net ir leidsdami pinigus savo reikmėms daug laimingesni jaučiasi tie žmonės, kurie juos skiria įspūdžiams, pavyzdžiui, kelionėms, o ne materialiems daiktams įsigyti.
Atsižvelgiant į tai, tyrime pateikiami patarimai, kaip kuo veiksmingiau panaudoti pinigus, kad jaustumėmės kuo laimingesni.
Įspūdžiai verti daugiau, nei mes manome
San Francisko valstijos universiteto psichologijos profesoriui Ryanui Howellui nedavė ramybės vienas klausimas. Per pastaruosius 10 metų atlikti tyrimai parodė, kad įspūdžiai ir patirtys suteikia mums daugiau teigiamų emocijų nei materialinės gėrybės, bet žmonės vis vien dažnai save riboja, kad galėtų įsigyti dar vieną daiktą. Profesorius nusprendė išsiaiškinti, kodėl taip yra. Jis išnagrinėjo anksčiau šiais metais paskelbtą tyrimą, kurio išvados teigė: žmonės mano, kad materialiems pirkiniams išleisti pinigus yra prasmingiau, nes įspūdžiai yra trumpalaikiai, o daiktai išlieka ilgam. Tad nors retkarčiais jie ir paišlaidauja brangioms atostogoms ar bilietams į koncertą, kai sąmoningiau ima sekti išlaidas, jie labiau linkę investuoti į daiktus.
Tačiau nuodugniau išnagrinėję pirkinius, žmonės paprastai padaro išvadą, kad išliekamoji įspūdžių vertė didesnė nei daiktų.
„Žmonės mano, kad įspūdžiai suteikia laikiną laimės jausmą, o iš tiesų jie suteikia ir daugiau laimės, ir turi didesnę išliekamąją vertę“, – sako profesorius. Deja, mes ir toliau perkame daiktus, nes jie labiau apčiuopiami, ir manome, kad galėsime ilgai jais naudotis.
Kornelio universiteto profesorius Thomasas Gilovichius padarė panašias išvadas: „Žmonės dažnai skaičiuoja racionaliai: „Turiu ribotą kiekį pinigų, ir galiu arba kažkur nuvykti, arba kažką įsigyti. Jei nuvyksiu, bus smagu, bet smagumas labai greit pasibaigs. O jei įsigysiu daiktą, visada jį turėsiu. Faktiškai tai yra tiesa, bet psichologiškai – ne. Prie daiktų mes tiesiog priprantame.“
Būtent šis „hedonistinės adaptacijos“ procesas mums ir trukdo pajusti laimę įsigijus materialius daiktus. Nauja suknelė ar prabangus automobilis iš pradžių gali suteikti džiaugsmingo jaudulio, bet labai greitai į naujuosius pirkinius mes imame žiūrėti kaip į savaime suprantamus.
Be to, įspūdžiai patenkina daugiau vidinių psichologinių poreikių, sako profesorius Th. Gilovichius. Dažniausiai jais dalijamės su kitais žmonėmis, užtat galime pajusti didesnę bendrystę, jie sudaro didesnę mūsų identiteto dalį. Jei kopėte į Himalajus, visada tai prisiminsite ir galėsite apie tai pasakoti savo anūkams – net kai jūsų mėgstamos technologinės naujovės jau seniai bus šiukšlyne.
O svarbiausia, mes ne itin linkę lyginti savo įspūdžius su kitų žmonių įspūdžiais. „Neatsilikti nuo kitų mes labiau linkę įsigydami daiktus, o ne įspūdžius. Įsivaizduokite, kad ką tik įsigijote naują kompiuterį, kuris jums labai patinka, o aš ateinu ir sakau, kad už tokią pačią kainą nusipirkau kompiuterį su ryškesniu monitoriumi ir greitesniu procesoriumi. Argi jūs nesusierzintumėte?“
Jo atlikti eksperimentai parodo, kad žmones tokie dalykai labai erzina. Tačiau paprašyti įsivaizduoti, kad nuvyko atostogų į Naująją Zelandiją, o kažkieno kito atostogos buvo dar geresnės, žmonės paprastai taip nesusierzina. „Žinoma, tai kažkiek juos užgauna, bet jie vis tiek turi savo įspūdžius ir savo prisiminimus, todėl tai erzina daug mažiau, nei geresni kaimyno daiktai.“
Neseniai atliktame tyrime prof. Th. Gilovichius ir jo kolegos parodė, kad patiriame didesnį malonumą laukdami įspūdžių, nei laukdami, kol įsigysime kokį apčiuopiamą daiktą. Laukdami kelionės ar renginio žmonės jaučia malonų jaudulį, o laukdami, kol galės nusipirkti daiktą, jie jaučia greičiau nekantravimą.
Nepripraskite prie to, ką nusiperkate
Kaip jau buvo minėta, viena pagrindinių priežasčių, kodėl didesnis daiktų kiekis nesuteikia mums daugiau laimės, yra tai, kad prie daiktų mes priprantame. „Žmonės iš prigimties linkę prisitaikyti prie gyvenimo pokyčių, ypač prie gerų pokyčių, – sako Kalifornijos Riverside universiteto psichologijos profesorė Sonja Lyubomirsky. – Pajamoms išaugus, apsidžiaugiame, bet lygiagrečiai išauga ir mūsų troškimai. Galbūt įsigyjame naują namą prestižiniame rajone, tačiau pamatome, kad mūsų kaimynai turtingesni, ir užsinorime pasiekti dar daugiau. Taip patenkame ant hedonistinio bėgimo takelio, nuo kurio nulipti ar bent sulėtinti jo greitį darosi vis sunkiau.“
Kaip vieną iš išeičių ji siūlo sąmoningai pradėti vertinti tai, ką turime, ir jausti už tai dėkingumą. Juk prie naujų daiktų ar pagerėjusios padėties mes adaptuojamės būtent todėl, kad pradedame priimti kaip savaime suprantamą dalyką. Šį procesą galima sulėtinti nuolat primenant sau, kuo tai ką turime, yra mums vertinga.
Galima kasdien skirti laiko ir surašyti, už ką esame dėkingi gyvenimui, arba padėkoti kitiems žmonėms. Svarbiausia – neprarasti budrumo ir sąmoningo suvokimo, kad turime tikrai nemažai – taip išvengsime prisitaikymo ir abejingumo.
Profesorė S. Lyubomirsky pripažįsta, kad dėkingumo ir vertinimo jausmą ilgą laiką išlaikyti sunku, nes tai prieštarauja natūraliam žmogaus polinkiui prisitaikyti. Net kasdienis rašymas, už ką esame dėkingi, ilgainiui gali tapti negyva rutina, kuri nebeturės didelio poveikio, tad metodus reikia keisti. Vertinti tai, ką turime padeda ir įvairovės, naujovių skatinimas, siurprizai. „Mes prisitaikome prie nekintančių dalykų“, – sako prof. S. Lyubomirsky.
Pavyzdžiui, jei nuolat matysite ant sienos kabantį tą patį paveikslą, ilgainiui jo nebepastebėsite. Bet pakeitę jį paveikslu iš kito kambario, juos abu matysite naujai, tad ir įvertinsite labiau. Pamėginkite pasidalinti tuo, ką turite, su kitais žmonėmis, atverkite save naujoms patirtims, pataria ji.
Tai net gali reikšti, kad kažkuriam laikui neteksite savo daiktų, gal paskolinsite juos kam nors ar pasidalinsite jais.
Britų Kolumbijos universiteto psichologijos profesorė Elizabeth Dunn, kuri yra knygos „Happy Money“ („Pinigai ir laimė“) bendraautorė, neseniai atliko eksperimentą, kurio metu dalyviai buvo išsiųsti namo su dideliu maišu šokoladinių saldainių. Vieniems dalyviams ji pasakė suvalgyti tiek, kiek telpa, o kitiems liepė nevalgyti nė vieno. Trečioji grupė galėjo rinktis, kiek suvalgyti.
Paaiškėjo, kad dalyviai, kuriems buvo uždrausta valgyti šokoladą, vėliau, pavaišinti šokoladu, juo mėgavosi daug labiau, nei tie, kuriems buvo liepta jo suvalgyti kuo daugiau arba kiek norėjo. „Laikinai kažko atsisakius, ilgesniam laikui išsaugome gebėjimą mėgautis tuo dalyku“, – reziumavo profesorė E. Dunn.
Dovanojimo galia
Paradoksalus dalykas, susijęs su pinigais: nors kai uždirbame daugiau, mūsų gyvenimo kokybė pagerėja, laimingesni jaučiamės ne tada, kai išleidžiame juos savo reikmėms, o kai aukojame juos kitiems.
Tai kelių profesorės E. Dunn atliktų tyrimų išvada. Tyrimus ji pradėjo davusi grynųjų pinigų studentams ir vieniems jų liepusi išleisti pinigus savo reikmėms, o kitiems – išleisti juos kitų reikmėms. Paaiškėjo, kad studentai, kurie pinigus leido norėdami pamaloninti kitus, jautėsi laimingesni, nei tie, kurie viską išleido savo reikmėms. Profesorė E. Dunn atliko panašius tyrimus įvairiose pasaulio šalyse, o vėliau patikrino, ar žmonės tokie pat laimingi jaučiasi leisdami kitų reikmėms savo pačių, o ne jos duotus pinigus. Paaiškėjo, kad tokiose skirtingose šalyse, kaip Kanada, Pietų Afrika ir Uganda, žmonės laimingesni jautėsi atiduodami pinigus kitiems, net jei tai buvo jų pačių pinigai, ir net jei jie patys buvo gana neturtingi. Bendradarbiaudama su ekonomistais ji išanalizavo 100 šalių duomenis. Paaiškėjo, kad žmonės, aukojantys pinigus labdarai, jaučiasi laimingesni ir turtingose, ir skurdžiose šalyse.
„Tai, kad panašius rezultatus užfiksavome ir Kanadoje, ir tokiose šalyse kaip Pietų Afrika ar Uganda, ko gero yra labiausiai stebinantis faktas mano karjeroje, – sako ji. – Dauguma mūsų galvoja, kad aukosime kažkada vėliau, kai tapsime turtingesni, bet paaiškėjo, kad labdara teigiamų rezultatų atneša net ir tiems žmonėms, kurie patys sunkiai suduria galą su galu.“
Aukojant, didžiausią laimės pojūtį sukelia ne paaukotų pinigų suma, o aukos prasmė. Jei matome, kad auka pakeitė kitų žmonių gyvenimą, jaučiamės laimingi, net jei paaukojome nedaug.
Pirkite laisvalaikį
Taip pat svarbu numatyti, kokį poveikį jūsų įsigytas daiktas turės jūsų kasdieniam gyvenimui ar laisvalaikiui. Pavyzdžiui, jei svajojate įsigyti didelį namą užmiestyje, pamąstykite apie 2004 m. Aloiso Stutzerio ir Bruno Frey iš Ciuricho universiteto atlikto tyrimo išvadas, kurios teigia, kad žmonės, kuriems tenka ilgiau vykti į darbą ir iš darbo, yra mažiau patenkinti gyvenimu.
„Pinigus skirkite tam, kad pagerėtų leidžiamo laiko kokybė, – sako profesorė E. Dunn. – Galima nusipirkti naujesnį automobilį, kad dviejų valandų kelionė iki darbo būtų komfortiškesnė, pavyzdžiui, sėdėtumėte ant šildomų sėdynių, bet gal geriau investuoti į arčiau darbo esantį būstą, kad vakarais galėtumėte paspardyti kamuolį parke su vaikais.“
Kitas būdas pirkti laisvalaikį, prof. E. Dunn teigimu, yra samdyti žmones atlikti darbus, kurių jūs nemėgstate. Asmeninį asistentą nusisamdyti gal ir per brangu, bet šiais laikais galima lengvai ir už prieinamą kainą rasti laisvai samdomą virtualų asistentą reguliarioms arba tiesiog konkrečioms užduotims. Šiuo metu ji atlieka tyrimą, siekdama išsiaiškinti, kaip žmonės leidžia laiką, kurį sutaupo perduodami savo darbus trečiosioms šalims, ir ar jie nuo to tampa laimingesni. Preliminariose išvadose teigiama, kad dauguma žmonių išties tampa laimingesni tokiu būdu nusipirkę laiko sau, tačiau tik tuo atveju, jei atsiradusį laisvą laiką jie praleidžia prasmingai – kai jis vertinamas kaip netikėta sėkmė, o ne kaip savaime suprantamas dalykas.
Nors pirkti sau laisvalaikį yra sveikintina idėja, tačiau laiko vertinti pinigais nepatartina. Kitame tyrime profesorė E. Dunn padarė išvadą, kad kai žmonės savo laiką ima vertinti pinigais, jie nenori net mažos jo dalies skirti veiklai, kuri nėra finansiškai kompensuojama. „Tos požiūris labai destruktyviai veikia patį žmogų“, – sako ji.
Pinigai atneša laimę, bet tik iki tam tikro lygio
Nagrinėjant visų paminėtų tyrimų išvadas, vertėtų nepamiršti vienos išlygos. Ekspertų teigimu, laimę sudaro du komponentai, ir tik jei jie abu užtikrinti, žmogus jaučiasi iš tiesų laimingas. Augant pinigų kiekiui, gerėja tik vienas iš šių komponentų. Pirmasis laimės matas yra „vertinamasis“. Profesorė S. Lyubomirsky jį apibūdina kaip „pojūtį, kad gyvenimas geras – esu patenkintas savo gyvenimu, progresuoju siekdamas nusistatytus gyvenimo tikslus.“
Šį matą naudoja ekonomistai Justinas Wolfersas ir Betsey Stevenson, kurie atliko išsamų tyrimą palyginę ekonominius rodiklius ir apklausų apie laimę rezultatus visame pasaulyje. Jų išvados labai konkrečios – praktiškai kiekvienoje pasaulio šalyje turtingi žmonės yra laimingesni už vargšus, o žmonės turtingesnėse šalyse laimingesni už žmones iš skurdžių šalių.
Kitas laimės matas – „emocinis“. Jis apibūdina, kaip dažnai mes jaučiame teigiamas emocijas, tokias kaip džiaugsmas, švelnumas, meilė ir ramybė, palyginus su neigiamomis. „Galbūt jus tenkina jūsų gyvenimas, bet būtent šiuo metu nesijaučiate iš tiesų laimingi, – sako S. Lyubomirsky. – Žinoma, ir laimingi žmonės patiria neigiamų emocijų, tik ne taip dažnai. Tad abu matai yra svarbūs.“
Danielis Kahnemanas ir Angusas Deatonas iš Prinstono universiteto išsiaiškino, kad iš emocinės perspektyvos, laimės pojūtis nebedidėja, kai šeimos metinių pajamų dydis pasiekia apytikriai 75 tūkst. dolerių (daugiau nei 200 tūkst. Lt.), nors bendras pasitenkinimas gyvenimu tolygiai auga.
Išvada: jei pinigų turime nedaug, net šiek tiek išaugusios pajamos gali daug reikšti, nes jos padeda patenkinti esminius poreikius. Tačiau pajamoms vis augant, laimę „nusipirkti“ darosi vis sunkiau.
Vis dėlto neverta persistengti
Galiausiai, nors dauguma tyrimų šioje srityje nagrinėja, kaip leidžiami, o ne taupomi pinigai, tyrėjai sutaria, kad išleidžiant daugiau, negu galima sau leisti, tiesiamas kelias į skurdą ir vargą. Labai svarbu ne tik pasirūpinti esminiais poreikiais, bet ir užsitikrinti finansinį saugumą.
Profesorius Th. Gilovičius sako, kad nors jo tyrimo išvadose ir teigiama, kad įspūdžiai gyvenime suteikia daugiau laimės nei materialinės gėrybės, žmonės be jokios abejonės visų pirma turi apsirūpinti pagrindinius poreikius užtikrinančiais dalykais. Jo išvados taikytinos plačiam spektrui pajamų ir demografinių grupių, bet ne žmonėms, kurių pajamos itin mažos. „Tokie žmonės praktiškai neturi atliekamų lėšų, nes uždirba tik tiek, kad pinigų užtenka tik būtiniausiems dalykams“, – sako jis.
Kai kurie tyrimai parodė, kad laimės pojūtį itin griauna skolos, o santaupos ir finansinis saugumas atvirkščiai, jį didina. Britanijoje atliktas namų ūkių tyrimas parodė, kad didesnių skolų turinčių žmonių laimės pojūtis buvo mažesnis, o atskiras susituokusių porų tyrimas parodė, kad skolų dydis proporcingas šeiminių konfliktų skaičiui.
„Santaupos laimės pojūtį didina, o skolos – mažina, bet skolos potencialiai labiau kenkia, nei santaupos – padeda, – sako E. Dunn. – Siekiant laimės, daug svarbiau atsikratyti skolų, nei sukaupti santaupų.“
Išvada: prieš išleisdami visus pinigus svajonių atostogoms, visų pirma pasirūpinkite savo pagrindiniais poreikiais, sumokėkite visas skolas ir atsidėkite kažkiek juodai dienai.
„Finansų konsultantai iš tiesų yra teisūs, – sako prof. R. Howellas. – Visų pirma reikia pasirūpinti pagrindiniais poreikiais. Jei siekdami didžiųjų gyvenimo įspūdžių įklimpsite į skolas, stresas, kurį patirsite jas mokėdami, gali ištrinti visas patirtas geras emocijas.“
